Vienos gėlės istorija
Tarptautinei augalų žavėjimosi dienai – gegužės 18-ai
Jūrmala, tykus pavasario vakaras. Kartu su kitais poilsiautojais vaikščiojame nesuskaičiuojamais pajūrio takeliais, kvėpuojame jūros gaiva, grožimės margaspalvėmis klombomis, įspūdingais tik ką pražydusiais tulpių žiedais. Toliau skaityti „Vienos gėlės istorija”
Su Šv. Velykomis
Jau du tūkstantmečiai liudijame minios žiaurumą – vieną dieną JĮ šloviname kaip karalių, kitą dieną nukryžiuojame kaip didžiausią nusikaltėlį… Toliau skaityti „Su Šv. Velykomis”
Svajonių išsipildymo formulė, kokia ji?
Aušra nudažė dangų, tuoj tekės saulė. Silpnas vėjelis sujudino žolynus. Rausvas rūkas brėžia danguje kalnų kontūrus – alpės; užplūsta prisiminimai, jie dar tokie gyvi. Akimirka, ir vaizdai išnyksta. Žvilgsnis nuo peizažo už lango sugrįžta kambarin, ant stalo lėkštutėje raudonuoja braškė. Toliau skaityti „Svajonių išsipildymo formulė, kokia ji?”
Dešimt mano atrastų gyvenimo tiesų
Ir vėl prieš mane tuščias popieriaus lapas. Valanda-kita ir jis jau bus prirašytas, primargintas. Raktažodžiai virsta sakiniais, sakiniai tekstu. Jau dešimta savaitė keliuosi ir guluosi galvodama apie „namų darbus“. Dar viena pamoka, dar vienas dialogas su savimi. Toliau skaityti „Dešimt mano atrastų gyvenimo tiesų”
Jorė
Nužaibavo, nudundėjo pirmoji pavasario perkūnija. Saulė sušildė žemę, atrakino žolynus.
Per Lietuvą nusirito pjaunamų medžių rauda. Toliau skaityti „Jorė”
Jūra
Jūra… ji tokia didinga ir bauginanti…
ji sugeria viską, ką atneša poilsiautojai – kvapus ir emocijas…
ji išvalo sielą ir atveria beribes platumas… Toliau skaityti „Jūra”
Ir vėl paskutiniai Europoje?
Ir vėl Lietuva linksniuojama, ir vėl mes paskutiniai… paskutiniai apsikrikštijome ir iki šioliai kliedime prigimtiniu savo tikėjimu, paremtu astronomiais stebėjimais ir pasaulio pažinimo žiniomis; kai tuo tarpu krikščioniškoji religija, įdiegta prievarta ir smurtu, yra tik įrankis Didžiųjų Politikos žaidėjų rankose. Toliau skaityti „Ir vėl paskutiniai Europoje?”
Netektis
Miestelyje palei kelią ant stulpų sutūpę gandrai – vienas, antras, trečias, lyg sargybiniai sustingę; koks keistas jausmas apėmė, tokio vaizdo dar neteko matyti… Toliau skaityti „Netektis”
