Idealizmas ar „gyvenimiška išmintis“
Kiekvienam iš mūsų ne kartą teko girdėti įvairiausių priekaištų ir perspėjimų prieš utopijas. Nuo vaikystės ir paauglystės kasdien klausėmės gyvenimiškų patarimų nesižavėti „tuščiu idealizmu“, o būti arčiau „praktiško gyvenimo“. Toliau skaityti „Idealizmas ar „gyvenimiška išmintis“”
N. Rerichas. Šara-Muren (Tibetas) 1935-1936 m. Drobė, tempera. 47×79 cm.
SU KULTŪROS DIENA
Visur tvyranti gili materialinė krizė iš esmės yra ne finansinė, dažniausiai tai užgesusių širdžių krizė.
N.K. Rerichas. Kelias tvirtas /Put tviordyj/, 1931 m. Toliau skaityti „SU KULTŪROS DIENA”
N. Rerichas. Gyvenimo lašai. Nutapytas 1924, tempera ant drobės. 74,0 x 117,5 cm
Menas ir menininkai
/…/ Norisi perspėti jaunus žmones. Artėja ypatingas laikas. Atkuriant pasaulį menas turi užimti ypač reikšmingą vietą. O menininkai turi būti tikri gyvenimo performuotojai. Vadinasi, į juos bus žiūrima ypač atidžiai /…/ Toliau skaityti „Menas ir menininkai”
N .Rerichas. diptikas Agni Joga, nutapyta 1928 m.N .Rerichas. diptikas Agni Joga, nutapyta 1928 m.
Ateitis
/…/ Niekada nežinai, kur ta širdis, kuri pajus ir supras naujojo Pasaulio grožį…
Mokslas gyvenimiška patirtimi įrodys, kad Biologijos pagrindai remiasi Etika, ir atvirkščiai /…/ Toliau skaityti „Ateitis”
N. Rericho laiškas Niujorko Budistų centrui (8, paskutinis)
Iš knygos „Nuvainikuotas Tibetas“
Suvokti, kokia iš tikrųjų yra religijos padėtis Tibete, žinoma, įmanoma tik žinant kalbą. Per nepažįstamą vertėją jūs neprisigausite iki jautraus, sudėtingo religinių sluoksnių aparato, bet mums šiuo klausimu pasisekė. Harvardo magistro Jurijaus Rericho tibetų kalbos žinojimas pačių tibetiečių liudijimu buvo pastatytas į antrą vietą, po sero Čarlzo Bello, kurį jie laiko geriausiu kalbos praktiku. Tokiu būdu, ne atsitiktiniais vertimais, o betarpišku bendravimu mes susipažinome su nepagražintu Tibeto gyvenimu.
N. Rerichas. Čumulbhari. Tibetas 1937 m., Kartonas, tempera. 29,5×45 cm. Valstybinis Rytų meno muziejus.…
N. Rericho laiškas Niujorko Budistų centrui (tęsinys 6)
Iš knygos „Nuvainikuotas Tibetas“
Be šių išvardintų sektų didžiąją Tibeto dalį užima žmonės, priskiriantys save įvairiausioms raudonkepurių sektos pakraipoms, kurios visiškai iškraipė Padmos Sambhavos Mokymą. Toliau skaityti „N. Rericho laiškas Niujorko Budistų centrui (tęsinys 6)”