Kas yra Dievas
Kai prieš daugelį metų pirmą kartą keliavome po Rytus, tyrinėdami apleistų šventovių slėpinius, du nuolat mus jaudinantys ir pasikartojantys klausimai slėgė mūsų protą: kas yra Dievas? ir Ar kas kada nors matė nemirtingą žmogus dvasią ir taip įsitikino savo nemirtingumu?Ir tuomet mes susitikome su žmonėmis, turinčiais slėpiningų galių ir tokį gilų žinojimą, kad tikrai galime juos vadinti Rytų išminčiais. Jautriai klausėmės jų nurodymų. Ir jie mums įrodė, kad derinant mokslą ir religiją, Dievo egzistavimas ir žmogaus dvasios nemirtingumas gali būti įrodyti taip pat, kaip ir Euklido teoremos. Pirmą kartą mes įsitikinome, kad Rytų filosofijoje nėra vietos jokiam kitam tikėjimui, išskyrus absoliutų ir nepajudinamą tikėjimą žmogaus nuosavo „Aš“ nemirtingumo visagalybe.
Mus mokė, kad ši visagalybė kyla iš žmogaus dvasios giminystės su Visuotine Siela – Dievu! Ir tai niekada negali būti kitaip. Žmogaus dvasia įrodo dieviškosios dvasios egzistavimą taip pat, kaip vienas vandens lašas įrodo egzistavimą šaltinio, iš kurio jis kilęs. Pasakykite žmogui, kuris niekada nematė vandens, kad yra vandens vandenynas, ir jis turės tuo patikėti arba paneigti. Bet tegul ant jo rankos nukrenta bent vienas lašas, ir jis galės iš šio fakto padaryti visas kitas išvadas.
Ir po to jis galės palaipsniui suprasti, kad egzistuoja begaliniai neišmatuojamas vandenynas. Jam nebereikės aklo tikėjimo; jis pakeis jį žiniomis. Kai matai mirtingą žmogų, turintį didžiulius gebėjimus, valdantį gamtos jėgas ir atveriantį vaizdinį į dvasių pasaulį, racionalų protą sukrečia įsitikinimas, kad jeigu vieno žmogaus dvasinis Ego gali tiek daug nuveikti, tai atitinkamai Dvasios-Tėvo gebėjimai turėtų būti tiek galingesni ir platesni, kiek už vieną lašą yra galingesnis ir platesnis vandenynas.
Ex nihilo nihil fit /lot./ – Niekas neatsiranda iš nieko;
įrodykite žmogaus sielos egzistavimą per jos slėpiningas galias – ir jūs įrodysite Dievo egzistavimą!
H. Blavatskaja. Isis Unveiled, I tomas, įvadas.
*
Izidė – labiausiai gerbiama senovės egiptiečių deivė; ją taip pat garbino graikai ir romėnai. Pirmasis Izidės kulto centras buvo Buto miestas (Nilo deltoje), kur Izidė garbinta kaip dangaus deivė ir vaizduota moterimi su karvės galva arba moterimi su karvės ragais. Vadinama įvairiais vardais“, nors iš tikrųjų Izidė yra „una quea est omnia“ – viena, kuri yra viskas.
Ozyrio prisikėlimo atminimui, Izidė buvo pavaizduota moterimi su paukščio sparnais, kuriais ji saugo Ozyrį, ar tiesiog mirusiuosius. Izidė dažnai vaizduojama klūpanti, apraudanti kiekvieną mirusįjį.