Vaclovas Liubinas
APIE GRAŽŲ ŽMOGŲ, ŠVARIĄ KALBĄ IR KNYGAS
Gyvenimas tuo ir gražus, kad dažnai, visai to nelaukiant, pažeria tokį pluoštą teigiamų emocijų ir gražumų, kad dar ilgai negali susikaupti kokiai nors konkretesnei minčiai ar veiksmui. O šio vakaro renginys Kelmės viešojoje bibliotekoje viso to tikrai nestokojo.Negausiai visuomenei buvo parodytas Dianos ir Gintauto Stungurių filmas iš ciklo KRAŽIŲ VEIDAI apie Vašilėnuose gyvenančią Janiną Garbenienę. Nesiimu atpasakoti to, kas parodyta.Norintys visada gali tai rasti internete.
Prieš daugiau nei 20 metų su Janina teko bendrauti, jau tada žavėjausi jos stiprybe ir trykštančiu gyvenimo džiaugsmu, nepaisant negalios ir judėjimo tik vežimėlyje. Vėliau bendravimas kažkaip nutrūko, o kai šiandien pamačiau tą puikiai sukaltą filmą, labai aiškiai vėl pamačiau jos trobą, sodą, ir…knygų lentynas.
Kartais pavartau blizgančius žurnalus, pilna juose manančių esant garsiais žmogeliukų. Na, vienas-kitas tikrai yra žinomas kažkokiam ratui, gal net besimaudantis kažkokios neilgalaikės šlovės pursluose. Fotografai paprastai per kelis puslapius fiksuoja jų gyvenamą aplinką…Ir nė vienoje nuotraukoje neteko matyti NĖ VIENOS KNYGOS. Gražios grindys, puikios sienos, na, dar koks mopsas…Viskas…
O Janina visą gyvenimą tarp knygų. VISĄ GYVENIMĄ. Gal todėl šiandien, žiūrėdamas filmą, gėrėjausi ne tik šia žavia dama, jos namais, vaikų ir anūkų nuotraukomis ir pilnomis knygų lentynomis, bet ir nepaprastai švaria kalba. Jokių „ta prasme’, „tipo”, „matomai”, jokių bereikalingų žodelyčių ir kitokių šiukšlių. Taip kalba tik labai didelės vidinės kultūros ir įgimtos inteligencijos žmogus.
Aišku, gaila, kad šiandien nebuvo kartu filmo herojės. Tas negausus būrelis tikrai būtų nuoširdžiai užtraukęs ILGIAUSIŲ METŲ. O man belieka to palinkėti nors virtualioj erdvėj. Ačiū, kad esate, Gerbiama Janina. O filmo kūrėjams nuoširdžiausia padėka.