Su Šv. Velykomis
Jau du tūkstantmečiai liudijame minios žiaurumą – vieną dieną JĮ šloviname kaip karalių, kitą dieną nukryžiuojame kaip didžiausią nusikaltėlį…
O jei kasmet per Šv. Velykas užsiduotume sau klausimą – kas esu?! –
Minia, kuri šlovina ir žudo,
ar vis tik dvasia-siela, turinti žemišką kūną?
…. o gal Kristus kentėjo visai ne už mus, o PER MUS?
per mūsų žiaurumą ir nesusivokimą…
**
– Saulei tekant, anksti,
Mūs dukrelės žinia –
Dalgiais broliai pikti
Užkapojo mane.
Salomėja Nėris. Eglė Žalčių karalienė, poema-pasaka
P.S. pasakos atspindi tautos charakterį.
**
Gamta – geriausias Mokytojas, jis visada laiku patars, koks darbas svarbiausias – Gandrai tvarko lizdą, greit dės kiaušinius, lauksime gandriukų.
Su Pavasariu!
**
– Saulei tekant, anksti,
Mūs dukrelės žinia –
Dalgiais broliai pikti
Užkapojo mane.
Salomėja Nėris. Eglė Žalčių karalienė, poema-pasaka
P.S. pasakos atspindi tautos charakterį.
**
Gamta – geriausias Mokytojas, jis visada laiku patars, koks darbas svarbiausias – Gandrai tvarko lizdą, greit dės kiaušinius, lauksime gandriukų.
Su Pavasariu!
Taip, mes šloviname žiaurumą. Žmogus – žiauriausias gyvūnas pasaulyje.