Ar yra knygų Lietuvių kalba ta tema (išskyrus slaptoji doktrina)?
Lietuviškai rašė Vydūnas (Vilhelmas Storosta, 1868-1953)
„Tačiau didžiausią įspūdį ir jo galvojimų centrinį posūkį sudarė ne šių visų mokslų išklausytos paskaitos, bet… dviejų ponių, tai Blavackės ir Besantės, paskleistasis teosofijos mokslas. Į jį jis įsigilino visa savo esybe ir paskui rašė, rašė ir skleidė lietuvių tarpe.
Savajai teosofijai skleisti Vydūnas leido 1906–1909 m. žurnalą „Šaltinį“ „gilesniam gyvasties išpažinimui“. 1907 m. išleido „Visatos Sąrangą“, vėliau „Slaptingą Žmogaus Didybę“, „Mirtis ir kas toliau“, „Žmonijos kelias“, o 1908 m. — „Likimo Kilmė“, 1909 m. – „Apsišvietimas“, „Gimdymo slėpiniai“. Visų šių kūrinių pamate slypi tų dviejų sakytų ponių mokslas, kartais atmieštas Dr. Hartmano išvadžiojimų šaltiniais.“
Studijuodamas Vydūnas suartėjo su Vokietijos teosofais. 1902 m. Tilžėje įsteigė jos skyrių visą laiką jam vadovavo.
ištrauka iš knygos Kovos keliais. Almanachas skirtas Klaipėdos krašto prisijungimui prie Lietuvos 15 metų sukakčiai/1938/. Redaktorius-leidėjas Jonas Vanagaitis
*
Apie teosofines Vydūno paskaitas savo prisiminimuose liudija inžinierius architektas, docentas Steponas Stulginskis (1908-1995): „Mano vaikiškai tyras ir nuoširdus pamaldumas ėmė blėsti, šeimai persikėlus į laisvamanių miestą Šiaulius (tėvas buvo komersantas). Gimnazijoje vyravo „cicilikiškos“ nuotaikos, o kapelionas, vos ne jėga brukęs katekizmą ir šventųjų gyvenimus, nuteikė prieš save – ir aš amžinai su juo ginčydavausi. Netruko ateiti metas, kai pasijutau esąs kovingas ateistas. Ginčydavausi ne dėl užsispyrimo, o dėl to, kad visąlaik įtemptai mąsčiau, ir juo toliau, juo atkakliau ramybės nedavė klausimas: kas aš esu? Žūtbūt privalėjau išsiaiškinti, tačiau atsakymų neradau, todėl kasdienybė tapo tokia juoda ir beprasmė, jog kartais netgi kildavo mintis apie savižudybę.
Ir tada, kai stovėjau ties praraja, Šiauliuose ėmė rodytis Vydūnas. Atvažiuodavo iš Tilžės ir miesto gimnazijos salėse skaitydavo pranešimus apie teosofiją. Greit pajutau: šis smulkutis, trapaus sudėjimo, didžiaakis vyras yra milžiniškos valios ir tvirtybės žmogus! Jo pasiklausius, man ne tik akys, bet ir širdis nušvito! Vydūno mokymas tapo toks priimtinas, savas, kad likau jam ištikimas visą gyvenimą. Ir nesigailiu. Įvairių religijų ir tautų išminties sintezė, šviesiausių pasaulio protų teiginiai, Rytų filosofija ir legendos – visa persipynė manyje ir įliejo naujų jėgų, naujo pasiryžimo, kuris vėliau ne kartą padėjo sunkiausių išbandymų akimirkomis.