Vytautas Gurevičius (1919-2012). Prisiminimai. Nufilmuotas renginys 2014-03-29, Karininkų ramovė, Vilnius. Foto albumas.

Nuoširdžiausiai dėkojame LK Vilniaus įgulos karininkų ramovės viršininkui Rimantui Gasparavičiui už suteiktą galimybę parodyti filmą apie Lietuvos karininką Vytautą Gurevičių ir pabendrauti tokioje šventiškoje, pakylėtoje aplinkoje; dėkojame Gaudentui Aukštikalniui už padėjimą suorganizuoti renginį; dėkojame operatoriui Virgilijui Leknickui už bendradarbiavimą.

Donelaičio testamentas. Maždaug 1760-1770 metais Tolminkiemyje, Prūsų Lietuvoje, genialus lietuvninkų dvasinis ganytojas, poetas, kompozitorius ir inžinierius Kristijonas Donelaitis toniniu hegzametru rašė keturdalę poemą. Ji per stebuklą išliko ir „Metų" pavadinimu, kurį suteikė pirmasis jos leidėjas Liudvikas Rėza, tapo lietuvių kalbos bei literatūros klasika.

Premjera.

        Vytautas Gurevičius (1919 - 2012) – pirmojo Lietuvos prezidento Antano Smetonos vardo karo mokyklos aspirantas. Ir jei ne 1940 metais perdalintas pasaulis, pakreipęs ne vienos tautos ir ne vienos valstybės likimą, galbūt, šiandien pagerbtume aktyvų visuomenininką – ne gydytoją Vytautą Gurevičių, o Lietuvos kariuomenės pulkininką ar generolą.

Vyriškumo diena.

Šeštadienis – turgaus diena. Po savaitės darbų norisi kitokios aplinkos, o turguje ji tikrai spalvinga. Priartėjus prie turgavietės nustebino didesnis, nei įprastai, žmonių būrys ir pardavinėjamos pirmosios tulpės – spalvingos, dar visiškai liaunos, bet jau išduodančios artėjantį pavasarį. Keistas jausmas apėmė, lyg iki kovo 8-tosios dar ir toli? Ir jei ne nenugirstas pokalbis, vargiai būtume supratę, iš kur toks sujudimas. Pardavėja pajuokavo su perkančiu pieną vyru – „vyrų diena, o tik pieną perkate?“.

Lietuva, pabusk!

Turbūt valstybės atkūrimo dieną, vasario 16-ąją, yra pats laikas pamąstyti apie savo valstybę, tautą.

Apsižvalgykime, dvidešimt pirmas amžius, didžiuojamės medicinos pasiekimais, bet ligonių ne mažėja, o daugėja. Tai ko verti tie pasiekimai? Pasižvalgykime, vietoj žmonių dirba mechanizmai ir robotai, bet kuo tapo atlaisvinti žmonės? – Jie niekam nereikalingi, net darbo jiems nerandama. Darbo biržos nesprendžia žmonių užimtumo, o daugeliu atveju netgi kenkia žmogui, pažemindami jį, tarsi jų tikslas būtų naikinti ateinantįjį prašyti pagalbos. Kur bepažvelgsi, viskas ne taip, viskas ne ten, viskas neteisinga... Tarsi gyventume anapus veidrodžio, apvertusio pasaulį.