Jūs esate čia:Valstybė»Švietimas»Pranas Daunys (1900-1962)
Šeštadienis, 09 lapkričio 2013 14:29

Pranas Daunys (1900-1962) Pirmo puslapio

Parašė  Diana Stungurienė
Įvertinti šį įrašą
(2 balsai)

Pranas Daunys(1900-1962),Pranas Daunys (1900-1962). 1927m. pritaikė L.Brailio abėcėlę lietuvių kalbai, remdamasis latvių, vokiečių bei kitų lotynų kalbų abėcėlėmis. Sukurtas raštas pirmiausia buvo panaudotas Kauno aklųjų institute. Nuo 1928m. aklųjų raštu leidžiamos lietuviškos knygos. Pranas Daunys – Lietuvos aklųjų organizavimo ir švietimo iniciatorius.

*

Pranas Daunys – Lietuvos kariuomenės savanoris, 1923m. kovose ties Širvintomis su baltalenkiais buvo sunkiai sužeistas granata ir neteko regėjimo. Tais pačiais metais apsigyveno Kaune įkurtame karo invalidų bendrabutyje.

1925m. karo invalidams šelpti komitetas pasiuntė P.Daunį į Rygos aklųjų institutą, kur jis susidomėjo Latvijos aklųjų visuomenine veikla, bei 1926m. vykusiu Latvijos aklųjų pirmuoju suvažiavimu. Tais pačiais metais jis tapo ir Lietuvos aklųjų pirmojo suvažiavimo iniciatoriumi. Buvo išrinktas Lietuvos aklųjų sąjungos centro valdybos nariu, rūpinosi Kauno aklųjų instituto steigimu. Šiame institute dvejus metus dirbo muzikos mokytoju, mokė skambinti fortepijonu.

Rygos aklųjų institute, vėliau Kaune mokėsi muzikos – fortepijono, harmonijos ir kitų dalykų, ruošėsi studijuoti Kauno konservatorijoje. 1928-1930m. dirbo muzikos mokytoju aklųjų institute. Išmoko skambinti kanklėmis. P.Daunys buvo ir kompozitorius, jis sukūrė dainų ir pjesių fortepijonui. Viešuose koncertuose Kauno karo muziejuje bei Liaudies namuose akomponavo ir atlikinėjo klasikų muzikos kūrinius. Yra išlikę plokštelių, kur kanklėmis skambina jis ir kitas neregys, buvęs savanoris Jurgis Pratkevičius.

1927m. rugpjūčio 2-8d. lankėsi Karaliaučiaus aklųjų institute, kuriame vyko jungtinis – II tarptautinis aklųjų ir XVII aklųjų mokytojų – kongresas. Jo ataskaitomis buvo remiamasi sudarant Kauno aklųjų instituto mokymo programas: bendrojo lavinimo dalykų, muzikos, amatų mokymo.

1928m. gegužės 15d. LR prezidento aktu buvo apdovanotas pirmos rūšies trečiojo laipsnio Vyties Kryžiaus ordinu. Kartu jis apdovanotas dviem – Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių ir Lietuvos nepriklausomybės – medaliais. Pr.Daunys buvo pirmasis Lietuvos neregys, gavęs tokį aukštą valstybės apdovanojimą.

Bendradarbiavo spaudoje, 1928-1940m. žurnaluose „Mūsų aklieji“, „Aklųjų dalia“ ir kitoje Lietuvos periodikoje publikavo straipsnius apie akluosius bei kurčiuosius, kėlė pažangias jų organizuoto sąjūdžio idėjas. Išleido memuarus „Vargo keliais“ (1933m.), novelių rinkinį „Ties likimo sostu“ (1937m.), apysaką „Benius Vanagas“ (1940m.). Memuaruose atkūrė kovų su bermontininkais ir lenkais vaizdus, tikroviškais pasakojimais išaukštino gyvybės ir valios gyventi vertę.

1937m. vedė Rozaliją Šubinkaitę-Urbonavičienę (1904-1958).

1938m. buvo vienas iš Lietuvos kurčnebylių globos draugijos ir instituto įkūrėjų.

1944–1945m. Kauno aklųjų įmonės direktorius, pirmasis tos įmonės direktorius.

*

Pranas Daunys pirmasis pradėjo rutulioti mintį apie akliesiems skirtos periodinės spaudos būtinybę. 1933m. išleistoje knygoje „Vargo keliais“ rašė: „Ateityje akliesiems remti ir globoti draugija turėtų leisti akliesiems periodinį laikraštį ar žurnalą, kuriuo galėtų informuoti apie aklųjų gyvenimą Lietuvoje ir užsienyje. Toks žurnalas aklųjų būtų noriai skaitomas. (...) Dabar jau kuris aklasis ir moka skaityti, tai, atvirai tenka pasakyti, jei nemoka svetimos kurios kalbos, neturi ko skaityti.“

Toliau P.Daunys siūlo, kaip tai padaryti: „Surinkus iš visų prieglaudų akluosius į prieglaudas specialiai skirtas akliesiems, mokytojais būtų galima pakviesti akluosius, kurie baigia Lietuvos aklųjų institutą. (...) Aklieji mokytojai, patys sau užsidirbdami geresnį pragyvenimą, dirbtų visų aklųjų ir viso krašto gerovei. Ten būtų išmokoma ir rašyti, ir skaityti. (...) Įsteigus tokius kursus ar mokyklas apskrityse bei didesniuose centruose ir prieglaudose, aš neabejoju, kad per kokius dvejus metus mes turėtume apie tūkstantį, o gal ir daugiau aklųjų, mokančių skaityti ir rašyti. Tada jau galima būtų leisti jiems mėnesinį žurnalą aklųjų raštu.“

Nors Lietuvos akliesiems globoti draugija buvo ėmusis kai ką daryti, bet P.Daunio sumanymai liko neįgyvendinti. Turėjo praeiti 25 metai, kol Lietuvos aklieji sulaukė savo dabartinio žurnalo.

*

1992m. kovo 5 dieną įsteigtas Katalikiškas Prano Daunio fondas akliesiems remti. Šio fondo pastangomis 1996m. išleisti P.Daunio raštai, 2000m. pasirodė atsiminimų apie jį knyga „Skleidęs šviesą tamsoje".

2000m. išleistas pašto vokas su užrašu Brailio raštu „Pranas Daunys 1900–1962“ (dail. Viktoras Jasanauskas).

2010m. jo vardu pavadintas Kauno Prano Daunio aklųjų ir silpnaregių ugdymo centras. 

Prano Daunio biografija trumpai, medžiagą iš įvairių šaltinių surinko D.Stungurienė.

Skaityti 3247 kartai Atnaujinta Šeštadienis, 09 lapkričio 2013 14:36

Palikite komentarą

Įsitikinkite, kad įvedėte reikalingą informaciją, kur nurodyta (*).
HTML kodas nėra neleidžiamas.

  • Moralė yra visų dalykų pagrindas, o tiesa – moralės esmė.

    Mahatma Gandis

Sunday the 27th. Joomla 2.5 Templates Designed by Joomla Templates Free. © Šiaulių m. Rericho v. klubas, studija Gin-Dia
Copyright 2012

©