Jūs esate čia:Valstybė»Norintiems kariauti»Evoliucijos uždavinys
Antradienis, 06 gegužės 2014 17:46

Evoliucijos uždavinys Pirmo puslapio

Parašė  N.Uranovas
Įvertinti šį įrašą
(0 balsai)

Žmonijos susivienijimas yra pasaulinės evoliucijos uždavinysMenas – tai subtilus ginklas prieš grubumą, tai siekis atgaivinti savyje dieviškąją dvasią.

Susivienyti sunku, kiekvienas toks bandymas iššaukia pasipriešinimą, kuris planetos mastu apsireiškia siaubingų, viską naikinančių karų pavidalu. Ir tai neišvengiama, nes tik kovų sūkuryje gimsta žmonių ir šalių susijungimai.

1942 metais prasidėjo Satja Juga (Ugnies Era), Bedradarbiavimo amžius. Žmonija nebeturi kito pasirinkimo: arba žūtis, arba visa apimantis bendradarbiavimas, tame tarpe ir visiškai prieštaringų elementų.

Galima būti visiškai prieštaringų jėgų nešėju, bet argi tos jėgos turi susidurti mirtinoje kovoje?! Interesų priešingumus reikia priimti kaip Kosminio Įstatymo atspindį. Juk visas Kosmosas sukurtas priešybių vienybės pagrindu: išcentrinių (pvz. kapitalizmas) ir įcentrinių (pvz. komunizmas) jėgų sąveika. Pusiausvyros tarp šių jėgų sunaikinimas sukels katastrofą. Žmonija turi suprasti, kad nuo šiol karas tarp priešingų jėgų peraugs tik į visišką susinaikinimą, tuo tarpu bendradarbiavimas tarp jų leis Žemei klestėti.

Anksčiau nesantaika tarp dviejų sistemų vienai pusei pasibaigdavo pergale, o kitai pralaimėjimu. Dabartinės nesantaikos, kai išrastas branduolinis ginklas, atmeta pergalės galimybę ir pakeičia ją visišku abipusiu susinaikinimu.

Dar yra tokių vienpusiškų optimistų, galvojančių, kad jų pusė kažkokiu tai būdu išsisuks ir išliks. Toks mąstymas stabdo progresą. Pagal karmos įstatymą visi šiandieniniai laimėtojai bus nugalėti rytoj.

Priešprieša ir bendradarbiavimas yra du vienos lazdos galai arba du susijungimo būdai: Aukštasis ir žemutinis. Aukštasis arba sąmoningas suvokimas visada suras ir geriausią išeitį. Kova su chaosu, tamsumu, epidemijomis, bedarbyste, grubumu, badu, kosminėmis ir stichinėmis nelaimėmis – štai kuo turi būti pakeista kova tarp tautų, tarp šalių blokų, šiandien vis dar pasireiškianti prasčiausia jos forma – susipriešinimu ir karais.

Vietoj naikintojų ir griovėjų armijos valstybės te organizuoja kuriančias darbo armijas – sugriovimų atstatytojas, į kurias įeis pelkių nusausintojų, miškų augintojų, dykumų apželdintojų, miestų, kelių ir kanalų statytojų padaliniai. ... Tokios apsijungusios jėgos per trumpą laiką gali sugrąžinti dykumas gyvenimui, per keletą mėnesių naujose vietose pastatyti miestus ir nutiesti kelius per kalnus. O jeigu įvyks katastrofa, gretimų šalių armijos atskubės ir tuoj pat atstatys, sakykim, žemės drebėjimo sugriautus miestus, pastatys užtvankas sustabdančias potvynius. Epidemiologų armija kuo skubiausiai lokalizuos ir sustabdys infekcijos židinius. Žemdirbių divizija ateis į badaujančias šalis ir padės užauginti reikiamą derlių. Gal tada nebekils klausimų, ar reikalinga privaloma karinė tarnyba. Juk metai praleisti armijoje bus savanoriškas indėlis į savo šalies ir planetos ateitį. Tuo pačiu augs ir stiprės abipusiai naudingi mainai.

Visa tai jau vyksta šiandien. Tiesa, ne tokiais dideliais mąstais kaip norėtųsi, bet pakankamai juntamai.

Tik nereikia skubėti ginčytinus klausimus spręsti karu. Terminas „derybos“ neatitina tikrovės. Derybos negali sustabdyti ketinimo naikinti ir griauti, tai gali padaryti tik noras susitarti, panaudojant išmintį, bandant suderinti interesus ir suprasti vienas kitą.

Žinoma, jei derybas suprasti būtent taip, tai šis terminas gali tapti bendradarbiavimo sinonimu. O jei derybos tik bandymas apgauti, pergudrauti, naudojant tik tuščius pažadus ir skambias frazes? – Tokios derybos pavirs į paprasčiausią betikslį postringavimą, net negalvojant taip elgtis.

Vienas iš pirmųjų Naujosios Šalies sprendimų buvo viską pradėti nuo bendro principo, bet dabar išmintinga pripažinti, kad egzistuoja dvi priešingos jėgos ir tarp jų būtinas bendradarbiavimas.

„Bus blogai, jei prie paskutinės ribos (skiriančios seną ir naują pasaulius), mes susitiksime ankstesnėje neapykantoje“.

Pasaulio likimas „pastatytas ant kortos“ – žmonija pati sprendžia savo likimą.

N.Uranovas. Razmyšliaja had Biespriedielnostju, p. 20-23; išl. Maskva, 2000m.

 

Skaityti 1388 kartai Atnaujinta Antradienis, 06 gegužės 2014 18:15

Palikite komentarą

Įsitikinkite, kad įvedėte reikalingą informaciją, kur nurodyta (*).
HTML kodas nėra neleidžiamas.

  • Moralė yra visų dalykų pagrindas, o tiesa – moralės esmė.

    Mahatma Gandis

Thursday the 23rd. Joomla 2.5 Templates Designed by Joomla Templates Free. © Šiaulių m. Rericho v. klubas, studija Gin-Dia
Copyright 2012

©