Jūs esate čia:Valstybė»Lietuva, pabusk!
Penktadienis, 22 vasario 2013 17:57

Lietuva, pabusk! Pirmo puslapio

Parašė 
Įvertinti šį įrašą
(0 balsai)

Lietuva, pabusk!

Turbūt valstybės atkūrimo dieną, vasario 16-ąją, yra pats laikas pamąstyti apie savo valstybę, tautą.

Apsižvalgykime, dvidešimt pirmas amžius, didžiuojamės medicinos pasiekimais, bet ligonių ne mažėja, o daugėja. Tai ko verti tie pasiekimai? Pasižvalgykime, vietoj žmonių dirba mechanizmai ir robotai, bet kuo tapo atlaisvinti žmonės? – Jie niekam nereikalingi, net darbo jiems nerandama. Darbo biržos nesprendžia žmonių užimtumo, o daugeliu atveju netgi kenkia žmogui, pažemindami jį, tarsi jų tikslas būtų naikinti ateinantįjį prašyti pagalbos. Kur bepažvelgsi, viskas ne taip, viskas ne ten, viskas neteisinga... Tarsi gyventume anapus veidrodžio, apvertusio pasaulį.

Taip, dvidešimt treji metai prieš amžinybę tai labai trumpa laiko atkarpėlė. Mes įsivaizduojame, kad subyrėjus TSRS tapome laisvi? Ne, suskilęs monolitas subyrėjo į daugybę gabalėlių – visas pasaulis subyrėjo, kaip vitražinė mozaika – senojo piešinio nebėra, sunaikinome, o naujo nekuriame, nes nemokame ir nežinome, kaip tai daryti. Ir panirome į didelį, beribį chaosą, kuriame tarsi vandenyne audros metu bangos tai pakylėja mūsų valstybėlę aukštyn, tai vėl meta į bedugnę. Gyvename absoliučioje nežinioje ir baimėje, ir kasdien vis stipriau bijome ir vis įnirtingiau save apgaudinėjame, kad mes laisvi, kad demokratija pažangiausia valdymo sistema, kad mums padės kiti. Tai baimė kalba, rytojaus nežinomybė klykia, o mes ir toliau įnirtingai stengiamės užkišti ausis, užmerkti akis ir išlaukti, kaip įpratę, pasikasti po žeme...

Laisva valstybė nėra joks pasaulinis atradimas, kiek istorija užfiksavo tokių išsilaisvinimų, o dar daugiau jų negrįžtamai nugrimzdo nebūtin. Tai ne stebuklas pasauline prasme ir dar ne žygdarbis – nes mes tik sugriovėme tai, ką turėjome, o statyti ir kurti vis dar nepradedame, nesiryžtame, tik kopijuojame kitus ir ne pačius geriausius; vis tikimės, kad už mus nuspręs kiti. Taip, kiti nuspręs, bet savo naudai. Ateis tik tie, kurie prasigyvena iš laukiančių ir delsiančių, ateis tik tie, kurie sugeba atimti paskutinę viltį ir tikėjimą. Nei „galingoji“ Amerika, nei „turtingoji“ Europa nepadės Lietuvai ir lietuvių tautai – tai tik saviapgaulė.

Nustokime laukti, nustokime prašyti ir nustokime žemintis. Lietuvių tauta neturi virsti „aukos avinėliu“, jos gelmėse vis dar gyva dora, kasdien prasiveržianti netikėtais apsireiškimais ir deginanti, išdrįsusius paniekinti Tiesą ir Dorą. Tik Tiesa, suvokta giliai širdyje, padės pakilti. Neišradinėkime to, kas jau šimtmečiais žinoma, netikėkime žodžiais, vertinkime tik pagal darbus. Neparduokime savigarbos už „trisdešimt sidabrinių“. Tapkime savo Ateities Kūrėjai. Patikėkime savimi, ir Širdis parodys Kelią.

*

Gražus ir pamokantis J.Rerich laiškas, rašytas 1938m., bet nepraradęs aktualumo ir šiandien. Juo ir norėtųsi užbaigti pamąstymus, užgimusius tarpšventiniu laikotarpiu, pažyminčiu dvi svarbias Lietuvos valstybės nepriklausomybei datas, tarp vasario 16-osios ir kovo 11-osios: 

„<..> visiškai teisinga, kad „lygybė, absoliučia jos prasme, yra neįgyvendinama, ir kad hierarchijos pradmuo yra natūrali visuomenės savybė“. Hierarchija yra kosminis įstatymas <...>. Todėl ir valstybiniai įstatymai, kad būtų gyvenimiški, turi atspindėti kosminius įstatymus. Taigi kiekvienas gimstantis vienos ar kitos valstybės pilietis, pagal savo gimimo joje teisę, potencialiai įgyja visas teises ... Taigi, lygūs pagal gimimą, bet nelygūs pagal sugebėjimus. Ir tokia nelygybė ne tik kad tikslinga, bet ir teisinga, nes nesuskaičiuojamų tūkstantmečių eigoje gebėjimai užsidirbami asmeniniu darbu ir asmeninėmis pastangomis. Ir tokia nelygybė nustoja būti nelygybe bei paaiškina vedantįjį hierarchijos dėsnį. Į kankinantį lygybės ir nelygybės klausimą žmonės gautų atsakymą, jei žmogiškai masių sąmonei būtų pasiekiamas persikūnijimo įstatymas. Vienas iš vedančiųjų visuomenės veikėjų, atrodo, kad Michailas Robertsas, vienąkart pasakė: „jei Ministrų kabineto nariai būtų įsitikinę, kad po mirties jie persikūnys į šeimas, gyvenančias Londono vargšų kvartaluose, socialinės reformos būtų įvykdytos stebėtinai greitai“. Galime pridurti, kad pasikeistų dar daug kas.“

J.Rerich laiškas, I t. 10.09.38 

Straipsnis parašė Diana Stungurienė, 2013-02-22

Skaityti 2974 kartai Atnaujinta Pirmadienis, 11 kovo 2013 18:49

Palikite komentarą

Įsitikinkite, kad įvedėte reikalingą informaciją, kur nurodyta (*).
HTML kodas nėra neleidžiamas.

  • Moralė yra visų dalykų pagrindas, o tiesa – moralės esmė.

    Mahatma Gandis

Saturday the 25th. Joomla 2.5 Templates Designed by Joomla Templates Free. © Šiaulių m. Rericho v. klubas, studija Gin-Dia
Copyright 2012

©