Jūs esate čia:Valstybė»Lobizmas
Trečiadienis, 13 vasario 2013 15:33

Lobizmas

Parašė  Diana Stungurienė
Įvertinti šį įrašą
(0 balsai)

Klausimas. Kas yra lobizmas? Kokia jo įtaka Lietuvoje?

Lobizmas

Neįmanoma įsivaizduoti tvirtos valstybės, jei joje karaliauja šventeivos-davatkos ir sukčiai. Valstybė turi išginti užkietėjusius nemokšas. Tegu jie sau susiranda kokią salą, bet jūra praris tokią kvailystės užuovėją. Gamtos Įstatymus galima pažeidinėti tik iki tam tikro laipsnio. Politinė ekonomija turi prasidėti nuo Gamtos turtų išsaugojimo ir išmintingo jų panaudojimo, kitaip valstybė atsidurs ant smėlio. [АЙ. 9.320, 14.244, 14.495]

Informacija iš internetinių straipsnių:

Lobizmo sąvoka tiek žiniasklaidoje, tiek akademiniuose leidiniuose turi daugiau negatyvių niuansų nei pozityvių, o Dabartinės lietuvių kalbos žodyne šio žodžio tiesiog nėra. Lobizmas (angl. lobby – vestibiulis, kuluaras, koridorius), kaip institucija, atsirado XIX a. Amerikoje, remiantis garsiąja pirmąja Amerikos Konstitucijos pataisa (Biliu): „Kongresas negali išleisti nė vieno įstatymo, mažinančio žodžio laisvę ar žmonių teisę taikiems sambūriams, reikalaujantiems atitaisyti Vyriausybės klaidas“. Lobizme vienas svarbiausių dalykų – numatyti situaciją ir užbėgti už akių. Lobizme svarbiausia taisyklė yra learning by doing (mokytis veikiant), t.y., patirtis lobistinėje veikloje – svarbiausias kriterijus.

Lietuvoje lobistinės veiklos įstatymas įsigaliojo 2001 m. ir galioja iki šiol su keliais pakeitimais.

Lobizmas yra verslas, sunkus, bet prestižinis, su privataus kapitalo pagalba tobulinantis įstatymus ir greitinantis jų rengimą, taupantis valstybės lėšas, mažinantis konfliktus visuomenėje. Daugelyje šalių tai valstybės moraliai palaikoma profesija.

Norėdami suprasti prasmę, pirmiausia, tiesiogiai išverskime  žodį lobizmas, atmesdami jo užsienietišką šaknį (angl. lobby – vestibiulis, kuluaras, koridorius). Pasitelkime žodyną ir pažiūrėkime šių lietuviškų žodžių prasmę ir kaip skambėtų įstatymas lietuviškai:

 (kuluãras [pranc. couloir – koridorius, praėjimas],

 (vestibiùlis [pranc. vestibule < lot. vestibulum – prieangis], visuomeninio pastato pagalbinė patalpa, iš kurios patenkama į pagrindines patalpas),

( koridorius [pranc. corridor < lot. curro – bėgu]: siaura patalpa, jungianti atskiras buto, pastato dalis; (buto) prieangis, prieškambaris;  siauras žemės ruožas, kertantis svetimos valstybės teritoriją)

„Kuluarinės, vestibiulinės,  koridorinės veiklos įstatymas“. Kitais žodžiais tariant, tai įstatymas, kuris siekia padaryti kanalą tiesiai iš asmeninio uždaro kiemo prie bendro valstybinio turto, t.y. „nuosavų durelių“ įteisinimas. Tai patvirtina ir frazė „privataus kapitalo pagalba tobulinami įstatymai ir greitinamas jų rengimas“; lietuviškai sakant: „kas moka, tas ir muziką užsako“, o pagal užsakovo muziką teks šokti visiems...

Lobizmo įstatymo įteisinimu, kaip teigiama, siekiama atitaisyti Vyriausybės klaidas? Bet argi galima atitaisyti vyriausybės klaidas už privatų kapitalą, nepažeidžiant piliečių interesų? Ar žino istorija tokį atvejį?

Įstatymas parašytas pagal tas valstybes, kuriose jau seniai susiklosčiusios lobizmo tradicijos. Kadangi Lietuvoje lobizmas neturi tradicijų, gal, pradžiai, vertėtų išsiaiškinti, kas yra tradicija? Žodynas skelbia:  tradicija lot. traditio – perdavimas, pasakojimas – istoriškai susidarančių ir įsitvirtinančių kultūros formų (papročių, vaizdinių, simbolių, idėjų) perdavimas iš kartos į kartą; pačios formos, laiduojančios kultūros išliekamumą ir vienovę.

Vadinasi, vadovaudamiesi lobizmo įstatymu, mes dalinai turėsime perimti kitos šalies tradicijas, t.y. pritaikyti ir priderinti svetimą kultūrą prie lietuviško mentaliteto. Va, kada prasideda visos pasaulio nelaimės – kai valstybės savo šalies kultūrą bando pritaikyti kitose šalyse. Štai jums ir pavyzdys: jauna lietuvė, šiuo metu gyvenanti Anglijoje, turi savo verslą, kurį apibūdina labai paprastai – surandu ir suvedu žmones, kuriems reikia abipusių paslaugų. „Už tai jie man moka“ – tikra lobistė, tik siauresnėje srityje, asmeninėje, ji neturi tikslo įtakoti valstybės įstatymų. Belieka pridurti dar vieną jos pasakytą sakinį: „Tokia veikla Lietuvoje aš užsiimti negalėčiau“ ir papildo: lietuviai tik pirmą kartą susitinka per tarpininką, o vėliau užmezga tiesioginį kontaktą ir tarpininkui nemoka – štai jums lietuviškos tradicijos. Lietuvoje už tarpininkavimą mokėti nepriimtina – čia galioja kiti įstatymai: tu padėsi man, o aš padėsiu tau, kai reikės.

Pirmiausia, lobizmo įteisinimas atims iš lietuvių džiaugsmą išreikšti savo sumanumą. Lietuviai išradingi, talentingi ir apsukrūs. Tai liudija tautosaka, patarlės ir priežodžiai. Kiekvieną žodį, kiekvieną situaciją lietuvis sugeba išversti, apversti, perstatyti ir perdaryti ir nepamesti savo ketinimų, o tik sukelti sumaištį aplinkinių galvose – kad niekas jo nesusektų ir neapkaltintų. Lobizmo įteisinimas naikina lietuvio sumanumą, sustabdo jį nuo veikimo. Lietuva – valstybė kryžkelėje, ji visą laiką bandoma užvaldyti, o tam nepavykus, bandoma sunaikinti. Tokia geografinė padėtis ir suformavo lietuvišką tipažą. Tikras lietuvis apgaus netgi žydą – taip kalba lietuviška išmintis. Todėl nereikėtų kurti ir įteisinti įstatymų, naikinančių lietuvišką dvasią, tai nuskurdins mūsų tautą.

Kas yra įstatymas – tai taisyklių rinkinys, leidžiantis šalyje palaikyti tvarką. Tai oficialiai įformintos tradicijos, lengvai priderintos prie išorinio pasaulio. Juk Europos Sąjunga nereikalauja suvienodinti visų šalių konstitucijų, yra tik bendras susitarimas, leidžiantis bendradarbiauti (bendradarbiavimas – dialogaskomunikacijakontaktas) labai skirtingų tradicijų ir kultūrų šalims. Net Tarybų Sąjungoje buvo paisoma kiekvienos tautos tradicijų, nors ir su dideliais suvaržymais. Taigi, kiekvienos valstybės konstitucinį pagrindą sudaro tradicijos. Konstitucija net nebūtų reikalinga, jei tautos neturėtų tendencijos degraduoti. Deja, civilizacija (civilizãcija – pranc. civilisation < lot. civilis – pilietinis – tam tikras visuomenės materialių ir socialinių sąlygų lygis, pasiektas panaudojant mokslo ir technikos laimėjimus), vis stipriau spaudžiama perprodukcijos, išsikreipė. Civilizuotoms valstybėms gresia susinaikinimas, nuo kurio gali apsaugoti tik tautų dorovinis ir moralinis auklėjimas, kitais žodžiais tariant Kultūros iškėlimas aukščiau siaurių verslo santykių.

Jokia valstybė neturi teisės kurti įstatymus asmeninio kapitalo pagalba – tai prieštaravimas pačiam valstybės modeliui. Lobizmo įstatymas sudaro terpę kerotis atskiroms interesantų grupelėms, į antrą planą nustumiant kaip vieną visumą žmones-piliečius. Joks asmeninis interesas neturi teisės kreipti valstybinės politikos, juolab paremtas asmeniniu kapitalu. Nes vienintelis kapitalo tikslas yra augti, didėti.

Sakoma, kad lobistai mažina leidybos išlaidas? Netiesa. Paskutiniu metu įsigali tendencija kiekvieną veiklą suskaldyti į atskirus etapus, tapo nepriimtina kalbėti apie vieno ar kito veiksmo rezultatus ateityje. Būtent todėl kalbama tik apie leidybos išlaidas, neužsimenant apie pakeisto įstatymo nuostolius valstybei po metų, dviejų, o gal net dešimties – kai asmeninis kapitalas, pasiremdamas pakoreguotu įstatymu, pradės susigrąžinti įdėtą kapitalą. Tikėtis, kad turtuolis neturi tokių tikslų atrodo juokingai netgi moksleiviui, kuris jau mokyklos suole mokomas kaip užsidirbti.

Trumpai apie prestižą (pranc. prestige, – autoritetas, įtaka, pagarba, geras vardas, toks, kuriuo norima  didžiuotis ir kurio pavydi kiti),  nes lobizmas laikomas prestižiniu verslu. Gal visų pirma reikėtų išsiaiškinti, kas yra prestižas Lietuvoje. Kokios asmeninės savybės iškeliamos, garbinamos ir kurioms yra lenkiamasi? Asmeninis kapitalas, prabangūs apartamentai, naujausias mašinos modelis? Ar tikrai tai tos vertybės, kurių pagrindu kuriama Lietuvos valstybės ateitis?

Jaunuolis paprašė išminčiaus išmokyti jį valdyti valstybę. Išminčius atsakė: „Mielai, bet iš pradžių paskirsiu tave savo širdies valdovu, kai įveiksi šią karalystę, tada ir ateik pas mane.“ [14.658]

Skaityti 2135 kartai Atnaujinta Antradienis, 05 kovo 2013 15:35

Palikite komentarą

Įsitikinkite, kad įvedėte reikalingą informaciją, kur nurodyta (*).
HTML kodas nėra neleidžiamas.

  • Moralė yra visų dalykų pagrindas, o tiesa – moralės esmė.

    Mahatma Gandis

Friday the 22nd. Joomla 2.5 Templates Designed by Joomla Templates Free. © Šiaulių m. Rericho v. klubas, studija Gin-Dia
Copyright 2012

©