Jūs esate čia:Valstybė»Lietuvos valstybės vieta Europoje
Trečiadienis, 13 vasario 2013 13:40

Lietuvos valstybės vieta Europoje

Parašė  Vydūnas
Įvertinti šį įrašą
(1 balsas)

Lietuvos valstybės vieta Europoje (Vydūnas)

<...> Dauguma Europos tautų  vadinasi ariškomis. Ariškos tautos ne tiek skiriasi viena nuo kitų, kiek visos nuo žydų.

<...>Tautų nepakanta yra žemo žmoniškumo požymis. Jo versmė yra visokie troškimai ir karščiavimai. Lietuvių tauta tai daugiau už visas kitas yra patyrusi. Jos santykiai su kitomis ariškomis Europos tautomis yra labai ypatingi. Jei apie kitas tautas galime kalbėti kaip apie ariškų tautų šakas, tai lietuvių tauta yra tarsi viena ariškų tautų medžio šaknis. Mūsų kalba, mūsų mąstymas, mūsų įpročiai ir tai, kaip mes pasitinkame pasaulį ir visą gyvenimą, apreiškia gryniausiąjį arijų pobūdį. <...>

Pirmiausieji lietuvių tautos žudytojai žinomais senais laikais buvo vokiečiai; netrukus šalia jų stojosi prieš lietuvius lenkai ir pagaliau – rusai. Mūsų dienomis lietuvių tautai pavojingiausieji, rodos, yra lenkai.

Išeina, kad tautų nepakanta viena kitai rodo jų nesveikumą, jei ne tiesiog pakrikimą. Todėl tūlos tautos būtinai nori, kaip rodos, kitas praryti ir tuo didėti.  <...>

Jeigu arijai savaime neapkęstų žydų, tai lietuviai prieš žydus turėtų kuo aštriau nusistatyti. Daugiau už kitas tautas lietuviai skiriasi nuo žydų. Jie visų menkiausiai turi tariamojo žydiškumo savyje, išėmus viena antrą intrigantą. Tačiau lietuviai su žydais visai gerai sutinka <...>

Gal dėl tos priežasties ir nereikės dar tyčia pasakyti, ant kurio laipsnio lietuvių tauta stovi. Rodos, aišku, kad ji mūsų laikui labai daug reiškia. Tautos įgijo žymų ypatingumą. Ir dabar jų santykiai turi gerėti. 0 kaip tik tuo laiku lietuvių tauta iškyla ir pasirodo šalia kitų tautų.

Yra tai įvykis. 0 kuo jį geriau pavadinsime, jei ne kūrybos darbu? Ir jis, be abejonės, turi reikšmę visoms ariškoms tautoms.

Lietuvių tauta yra kūrybos darbui reikalinga. Ir kaip tik dabar. Tai reikėtų visai aiškiai atjausti ir suprasti. Ir neturėtų nei vienas pasibijoti, kad ji žus, kad kitos tautos ją galės kuomet nors praryti. Bet reikėtų ir antrą dalyką pamatyti. Lietuvių tauta turi uždavinį. Ir tik spręsdama jį,  išliks ir bus kūrybos saugojama ir tvirtinama. Lietuvių tauta turi žmoniškumą auginti prigimtu ypatingumu. Tuomet ji išliks, kadangi ji sprendžia savo uždavinį ir vis daugiau reiškia tautų santykiuose.

Berods ji yra maža. Todėl į ją ir visai neatsižiūrėta lig šiol. Todėl ji kai kurių Europos galingųjų ir buvo pasmerkta naikinimui. Bet, kaip jau sakėme, apsireiškė tuo nesveikas, menkas žmonių protas. Tauta visų pirma yra dvasios gyvybė, o toji negali būti vadinama nei didžia, nei maža. Jos apsireiškimas nėra apribotas. Ir tegali būti kliudomas kilnesnės dvasios galių.

Lietuvių tauta yra davusi visoms kitoms tautoms pavyzdį, kad galima išlaikyti savo savybę, kitiems ir baisiai spaudžiant, tik neauginti neapykantos prieš kitas. 0 šitas pavyzdys dar labiau turi išryškėti nauju laiku. Jis dar nepastebimas kitų, kadangi kiti per daug gyvena neapykanta ir mato kitus tokiais, kokie jie patys yra.

Todėl lietuvių tautos uždavinys visuomet bus auginti pagrindines arijų ypatybes, t.y. auginti visa, kas žmones padaro kūrybos veiksniu žmoniškumo palaiminimui teikti visam pasauliui. Tuo tad lietuvių tauta patvirtins savo būvį... pasitikėti reikia ne tiek materinėmis jėgomis kaip dvasios gyvybe. Ją tyriausiai auginant, tauta saugojama kūrybos. Ir todėl niekuomet nereikėtų griebtis vyliumi, pasala arba panašiomis priemonėmis, kurios  yra vartojamos silpnųjų. Mes nesame silpni. Su mumis yra kūrybos galia.

Kūryba visas tautas veda  į aiškesnį buvimą. Negali ji lietuvių tautą atmesti, kurią per tiek vargų lig šiol išlaikiusi yra. Bet būtina, kad lietuviai eitų tas pareigas, kurias kūryba jiems yra uždėjusi. Lietuviai daugiau negu kitos tautos turi  rūpintis dvasios galia ir viso to, kas gera,  auginimu, o diegais paslėpta tautoj, kadangi jų tauta paprastam žvilgiui yra maža.

Kaip ji save auginti turėtų, daug kartų jau pasakyta, o bus vis ir dar sakoma. Čia pirm viso pastebėtina, kad labai svarbu turėti gražius santykius su kitomis tautomis. Seniau tosios bandė naikinti lietuvių tautą, bet  dabar jų jėgos turėtų ją tvirtinti. Aiškiai žiūrint, visai gerai matyti, kad pati kūryba svetimų tautų jėgas tam kaip tik naudoja. Bet ir mes patys turime jas savo naudai vartoti.

Visam gerui, kurį kitos yra išauginusios, turim leisti mūsų jėgas žadinti. Ne taip, kad paskęstume kitų tautų gyvybėje, bet kad toji vien derėtų mums atsigauti. Patys turime dvasinius kitų tautų vaisius pasirinkti, jais pasidžiaugti ir maitintis, pasilikdami, kas mes esame. Bet pasirinkti vien tik tai, kas jųjų yra kilnaus, gero, sveiko. Jų negerumai ir nesveikumas jau  savaime bus nešami į mus. Paaugę tad ir patys vaisių atnešę, duokime iš savo ir jiems! 0 jeigu nieko dar neturėtume, parodykime nors, ką gero mes iš tėvų turime! Būkime žmonės, kurie gali kitiems būti pavyzdžiu! Taip eisime tikrai savo šio laiko pareigas. Pasaulis to laukia iš mūsų, ir visa kūryba nori už tai mus palaiminti.

Visas straipsnį galite perskaityti:..http://biblioteka.gindia.lt/teosofija/vyd%C5%ABnas/34-vyduno-rastai-iii-tomas/94-europos-taut%C5%B3-santykiai.html

Vydūnas. Vilnius, Mintis, 1992. Raštai. T. III. p. 189 – 195

Skaityti 1318 kartai Atnaujinta Antradienis, 05 kovo 2013 15:21

Palikite komentarą

Įsitikinkite, kad įvedėte reikalingą informaciją, kur nurodyta (*).
HTML kodas nėra neleidžiamas.

  • Moralė yra visų dalykų pagrindas, o tiesa – moralės esmė.

    Mahatma Gandis

Tuesday the 26th. Joomla 2.5 Templates Designed by Joomla Templates Free. © Šiaulių m. Rericho v. klubas, studija Gin-Dia
Copyright 2012

©