Jūs esate čia:Valstybė»Dvi baltiškos tautos...
Trečiadienis, 23 sausio 2013 11:18

Dvi baltiškos tautos...

Parašė  Diana Stungurienė
Įvertinti šį įrašą
(0 balsai)

Dvi baltiškos tautos – artimos ir tolimos

Latvija yra tarsi mažas žmogutis labai didele galva, sostinė Ryga – tarsi galva, ir joje gyvena panašiai tiek, kiek ir likusioje visoje Latvijoje. Ryga neabejotinai yra pats tikriausias didmiestis, beje vienintelis Pabaltijo šalyse, gal todėl daugeliui užsieniečių šis miestas „atstovauja“ visas tris Pabaltijo valstybes, nei Talinas, nei Vilnius jai prilygti negali.

Laikas suprasti, kad ir kiek lietuviai besistengtų, nepavers jie Vilniaus didmiesčiu, ir ne todėl, kad ten mažiau gyventojų, tiesiog lietuvių tauta „nemėgsta“ didelių susibūrimų ir po kiekvieno dirbtino antplūdžio į sostinę, prasidėjus savaiminiam tautos kraustimosi atoslūgiui, lietuviai vėl sugrįžta į nedidelius gimtus miestus ir miestelius, arčiau kaimo, arčiau giminės, arčiau žemės, arčiau šaknų.

Be abejo, šiltesnis oras, nei šiaurinėse broliškose Pabaltijo valstybėse, taip pat turėjo neginčitiną įtaką „prisirišti prie žemės“ ir tarsi būti nepriklausomu nuo išorinio pasaulio – nei bado, nei maro, nei karo atveju. Pagarba Žemei-maitintojai – išskirtinis lietuvių tautos bruožas, lietuvio siela dar nenumarino tikrosios žmogaus prigimties, lietuvis vis dar jaučiasi Gamtos vaiku. Taigi, kad ir kaip artimos būtų mūsų baltiškos šaknys, tautos mūsų kiek panašios, tiek pat ir skirtingos. Užtenka pažvelgti į tautinius kostiumus – kokie jie panašūs, o kartu ir kokie jie skirtingi!

*

Galbūt, lietuvių ir latvių tautas stipriausiai vieną nuo kitos atitolino plūstanti iš skirtingų šalių krikščionybė, į Lietuvą – iš lenkų katalikiška, o Latviją – iš vokiečių liuteroniška. Nuo Rygos įkūrimo XIIIa. iki XVIa.p. mieste gyveno beveik vien tik vokiečiai. Vokiečių administracija stengėsi išlaikyti šią vokiečių salą baltų aplinkoje ribodami latvių teises apsigyventi mieste, Vilniuje tuomet ypač  juntama buvo lenkiška įtaka.

Stipriai įtakojo, atitolino lietuvių ir latvių kalbas ir labai aktyvūs lietuvių kalbininkai. Dar prieš pusšimtį metų su latviais buvo gerokai lengviau susikalbėti nei šiandien. Jų kalbininkai iki šiol nenaikina archaiškų žodžių, o „atėjusiuosius“ kartu su techo-progresu iš kitų kalbų, tiesiog asimiliuoja latviškai tarmei. Tuo tarpu lietuvių kalbininkai visus lietuviškus žodžius tiesiog naikino, vos įtarę jų slavišką kilmę, niekad nebandydami susimąstyti, kad tai lietuviški žodžiai, prigiję slavų kalboje, o dar tiksliau tai sanskrito šaknis išlikusi tiek vienoje, tiek kitoje tautoje. Šiandienos kalbininkai taip pat visus natūraliai ateinančius žodžius stengiasi išversti, sulietuvinti, vietoj to, kad paliktų jų kitatautę šaknį, taip suteikdami galimybę ateities kartoms atsekti žodžio ir daikto kilmę. Ką gi, tai vėl gi tautiniai ypatumai, formuojantys tautos veidą.

Diana Stungurienė

Skaityti 1951 kartai Atnaujinta Šeštadienis, 02 kovo 2013 11:56

Palikite komentarą

Įsitikinkite, kad įvedėte reikalingą informaciją, kur nurodyta (*).
HTML kodas nėra neleidžiamas.

  • Moralė yra visų dalykų pagrindas, o tiesa – moralės esmė.

    Mahatma Gandis

Tuesday the 11th. Joomla 2.5 Templates Designed by Joomla Templates Free. © Šiaulių m. Rericho v. klubas, studija Gin-Dia
Copyright 2012

©