
valstybė (31)
Lietuva – lietuvių siekių vaisius (laiškas redakcijai)
Tai, kaip Lietuva atrodo dabar, kaip gyvename, ką mąstome ir kaip suvokiame gyvenimą, visos materialinės gėrybės ir t.t., kažkada buvo tik svajonė. Dabar jau daugybė svajonių išsipildė. Matome šiandieną ir netikime, kad taip mes svajojome. Sunku suvokti, kad tai, ką matome ir kuom nepatenkinti, kažkada buvo tik mintis. Tai kas gera priimame, o tai kas bloga – ne aš taip negalvojau ir tai, kas vyksta, tai ne mano mintys.
„Kiekvienas gali paskelbti karą savo nemokšiškumui, garbinga tokia kova, tai tikriausias sėkmės garantas ir tėvynės gynyba.“
Братство. Надземное. Ч. II. 625
Meilė žmonijai neatmeta meilės tėvynei. <...> Ne be priežasties žmogus gimsta tam tikroje šalyje ir priklauso tam tikrai tautai. Karminės sąlygos kreipia žmogų į tam tikrą vietą. Prieš gimimą žmogus sužino jo paskirties priežastis tam tikroje šalyje ir su jomis sutinka. Kiekvienas įsikūnijimas vyksta savanoriškai. Gali būti nenoras sugrįžti į Žemę, bet galiausiai tai tampa neišvengiama būtinybe, paskutinė akimirka visada yra savanoriška.
Daugybė teisinių įstatų primąstė žmonija, bet labiausiai nenuginčijama yra neįvardinta - tai kosminė teisė. Dažnai galima pastebėti, kokios netinkamos visos žmogiškos atsargumo priemonės. Net neįmanoma nepajusti, kad yra kažkas iš aukščiau, nei žemiški išmąstymai. Galima matyti, kaip dažnai ši teisė veda per gyvenimą ir sudėlioja netikėčiausias aplinkybes. Taip pat dažnai galima pastebėti, kaip kažkas pagal žmogiškus įstatymus neįmanoma vis tik įvyksta. Tame "kažkas" yra ir valia, ir žvaigždžių įtaka, ir pats nepažeidžiamiausias magnetas.
Kas iš dabartinių „išminčių“ gali nuspėti tą mažytę aplinkybę, kuri pakeistų likimą ne tik atskiros šalies, bet ir viso pasaulio? –Niekas! Tik tikras vadas, kuris savo valią sujungė su Aukščiausiąja Valia, gali valdyti tokias žinias ir pastūmėti Pasaulį taip, kad išgelbėtų žmoniją.Visi įvykiai, davę pasaulio evoliucijai naujas kryptis, visada buvo vykdomi pagal Aukščiausios Valios Įsaką. Visi žemiški vadai, nukrypę nuo Aukščiausiojo Įsako arba jį iškreipę, sulaukdavo gan liūdnų savo nesuvoktų veiksmų pasekmių.
Platonas. Mintimis kurkime valstybę nuo pat pradžių
Beširdiška mintis yra pats nepakenčiamiausias žmonijos išniekinimas. Tokius žmones senovės filosofai neįtraukdavo į savo valstybę. Platonas savo „Respublikoje“ ir Aristotelis „Politikoje“ valstybe laikė mąstančių kūrėjų bendriją. Jie negalėjo susitaikyti su tironais, šventeivomis ir sukčiais. Neįmanoma įsivaizduoti tvirtos valstybės, jei ją valdo šventeivos (davatkos) ir sukčiai. Negalima sutapatinti šventeiviškumo su aukščiausiu tikėjimu ir žiniomis. Klaidingas pagrindas neleis teisingai pastatyti pastato.
АЙ, Братство, Ч. II, Надземное, 244