Žmonės sensta ir raukšlėjasi. Sakome: paseno, susiraukšlėjo pasidarė nebegražus. Labiausiai raukšlių bijo moterys. Joms taip svarbu turėti dailų, be raukšlių veidelį. Gėda būti raukšlėtu. Europoje pagirti moterį ir pasakyti, jog ji atrodo jaunai kaip dvidešimtmetė yra komplimentas, o štai Rytų šalyse sulaukti garbaus amžiaus ir atrodyti kaip dvidešimtmetė yra blogas reiškinys. Reiškia, kad žmogus nugyveno amžių ir liko kvailas kaip dvidešimtmetis.
Gyvendami Žemėje kiekvienas rūpinamės kūnu, todėl laikas išsiaiškinti ligos priežastis. Kapinėse taip mėgstame minėti mirusiojo gerąsias savybes, o vertėtų nurodyti tikrąsias ligos priežastis - vaizdas būtų pamokantis.
Gydytojas galėtų pasakyti ligoniui - jums savanaudiškumo priepuolis arba pasipūtimo anemija (mažakraujystė), arba išdavystės akmenys, arba paskalų niežulys (niežai), arba neapykantos smūgis.
Skausmas yra pažeisto organo požymis, kitaip kalbant, ligos pranašas. Gali būti ir visai kitoks skausmas, atsirandantis, kai vienas organas užgožia kito organo veiklą. Ypač tai pastebima esant širdies ligoms. Širdis gali būti sveika, bet tokia jautri, kad jai pasidaro kaip ir ankšta tarp kitų organų.
Paprastai sveiku laikomas organizmas, kuris nejaučia skausmo, bet toks vertinimas primytivus. Pati sveikiausia širdis gali skaudėti, nes ji atspindi mintis.
Reiktų, kad gydytojai aiškiai skirtų ligų priežastis. Psichinės energijos pripažinimas jiems padėtų.
Аум. № 530
Matoma Visata yra nematomos Visatos pasekmė
Rausdamiesi tik matomose pasėkmėse mokslininkai ignoruoja nematomą priežastį. Dabartinės medicinos terapija priėjo aklavietę, nes atmeta nematomą pasaulį, kur klostosi ligos priežastys. Nors ta pati medicina tvirtina, kad negalima išgydyti išbėrimų, kuriuos sukelia vidaus organų susirgimai, išorinėmis priemonėmis.
MAITINIMĄSIS. PRANA. (pusl.118)
Tibete norėdami sužadinti arkliuose nuožmumą, juos maitina leopardo mėsa. Radžputanos kšatrijai maitindavosi mėsa, siekdami išlaikyti savyje karingumą; net tie du pavyzdžiai parodo, kokia mėsos valgymo esmė. Ne subtilumui vystyti žmonės žudo daugybę jaučių, jie kaip trogloditai pasiruošę maitintis meškomis. Būtina atlikti masinio gyvulių naikinimo stebėjimus. Šis procesas atliekamas visiškai sąmoningai. Žmonės žino, kad daržovės ir vaisiai suteiks daugiau gyvybinės energijos, nei kraujas, ir vis tik jie prašo kraujuojančios mėsos, jie tenkinasi tokiu sugrubėjimu – nėra kitokio įvardijimo šiam kraujo troškulio sukeltam siautuliui.
Šiandien daug laidų ir reklamų gėdina mus visus, kad mes nedraugiški, nelinkę dalintis, netgi po mirties neleidžiame dalinti kūno ir padėti organais gyviems žmonėms. Taip pat vis agresyviau siūloma tapti kraujo donorais. Jeigu pabandyti suvesti statistiką, išryškėtų gan keisti dalykai. Pavyzdžiui, kad visą gyvenimą vieni visada duoda ir padeda, o kiti ima ir sunaudoja, sunaikina. Statistika padėtų suprasti, kad, jei žmogus nededa jokių pastangų išgyti, jis niekada ir jokioje srityje nepadeda kitam – juk jis net nesistengia padėti pačiam sau. Dažniausiai jis prisidengia savo silpna sveikata ir taip išsisuka nuo atsakomybės. Tokie stebėjimai gali sukelti pasipiktinimą: kodėl vieniems visada reikia padėti kitų sąskaita?
Vėlyvas ruduo Lietuvoje – tamsus ir drėgnas laikas. Jeigu vidurvasarį galima sakyti – beveik nesutemsta, tai lapkritį – beveik neprašvinta. Oras tiek pilnas vandens, kad išvysti saulę net per patį vidurdienį beveik neįmanoma. Taip pora mėnesių Lietuva gyvena prieblandoje. Kalbama, kad Londonas skęsta rūke, bet ten rūkas šiltas, o čia pas mus jau nebėra rūko, tik kabantis ore vanduo, be to šaltas vanduo.
Daugelis maišo šią sąvoką su saviįtaiga, kuri yra tik įtarumo pasekmė. Įtarumas iš esmės yra labai užkrečiantis ir ardantis. Fiziologiškai šis procesas gali būti apibūdintas kaip širdies energijos nykimas. Tokio proceso metu nutraukiamas nervinių centrų apsaugos darbas.
Svarbiausia ne tai, kad saviįtaiga įleidžia priešą į tvirtovę, daug blogiau, kad tvirtovės gynėjai vietoj pasipriešinimo atveria priešui vartus. Tai sunku išgydyti, nes įtarumas ne visada pasiduoda įtaigai. Todėl užgydyti atsiradusią nerviniame audinyje žaizdą reikia patiriant nervinius pergyvenimus, kurių metu yra padaromas teisingas sprendimas, o ne susitaikymas ar, dar blogiau, paklusimas svetimai valiai.