Pasirodo, raukšlės atspindi mūsų gyvenimo kelią. Lyginti raukšles – tai tas pats, kaip lyginti smegenų raukšles. Kuo mažiau smegenyse raukšlių, tuo kvailesnis žmogus. Lyginti veido raukšles yra tas pats, kas lyginti smegenų vingius.
Veido raukšlių lyginimas nėra jau toks nekaltas dalykas. Pasirodo, kad žmogus mąsto ne tik smegenimis, bet visu kūnu. Pakeitus bet kurios kūno vietos formą (nesvarbu, nosies ar pilvo), keičiasi ir mąstymas. Tikriausiai sutiksite, kad kumpanosiai mąsto kitaip nei riestanosiai, storuliai ir liekni, kairiarankiai ir dešiniarankiai, blondinai ir brunetai.
Žmogus gimsta tokių kūno formų, kurios visiškai atitinka jo tuometinį mąstymą. Vaikiškos formas – vaikiškas ir mąstymas.
Protinį ir fizinį darbą dirbančio žmogaus formos vystosi skirtingai. Žmogus sulaukęs trisdešimties jau turi kūną (ir veido bruožus) visiškai atitinkančius jo vidinį pasaulį. Žmogus gyvena ir formuoja bruožus. Tikrai nepatikėsite žmogumi, kuris prisistato mokslininku, bet neturi išminties raukšlių kaktoje.
Raukšlė raukšlei nelygi. Susiraukšlėti galima ir nuo pykčio ar pavydo. O štai tokias raukšles mes ir norime paslėpti plastinėmis operacijomis. Pasislepia niekšelis po išlygintu nesubrendėlio veideliu. Nusisiurbiame riebalus nuo pilvo ir paslepiame nesuvaldyto sekso pasekmę – impotenciją. Deja, tik paslepiame, viduje išlikdami nepasikeitę.
Taigi, kai išsilygina smegenų vingiai, puolame lyginti veidelį; kai tampame impotentais, puolame gražinti išdribusį pilvuką. Ar nelengviau ir sveikiau būtų tapti kultūringu, apsiskaičiusiu ir dorovingu.
Įdomu tai, kad smegenų vingiai taip stipriai išsilygina, jog besmegeniai nesigėdi net viešai, per televiziją reklamuoti savo lyginimo, nusiurbimo procedūrų.
Vingiai smegenyse tapo gėdos objektu. Tegyvuoja besmegeniai!!! Besmegenės žvaigždės!
Dievas nebaudžia, mes tiesiog patys atsukame jam nugaras.
