Vėlinės.Agnesė, prie senelio kapo
Ankstyvas rudens rytas, nors ir neaukštai pakilusi virš horizonto, saulė šildė jau sustingusią rudeninę žemę. „Bobų vasara, – pagalvojo Agnesė, ir skausmas gnybtelėjo jos širdį, – vasarėlė trumpam sugrįžo priminti apie save prieš tamsų ir šaltą periodą.“ Lapų padengtu keliuku Agnesė skubėjo į Kontorą, taip ji vadino savo darbovietę. Nuo namų vos penkiolika minučių pėstute, todėl Agnesė nevažiuoja darban automobiliu.
Sparnai. Žmonės pasidarė sparnuoti! Drebina padanges lėktuvai. Ką neša jie ant savo sparnų? Ar jie neša per padangę gerus palinkėjimus? Gal tai, kas naudinga visiems? Gal jie skleidžia po pasaulį mokslo žinias? Gal skuba padėti pakliuvusiems į bėdą?
O jeigu jie neša bombas? O jeigu skuba nugabenti nuodingas dujas? O jeigu skraidina naikinimą? Kas gali būti baisiau?!
Klausimas. Noriu pasiteirauti. Mano pažįstama pasakoja, kad naktimis ją atakuoja kažkokia nematoma būtybė, atakuoja seksualiai. Panašu, kad tai daro vienas ir tas pats žmogus. Kaip ji galėtų apsisaugoti?
Šmėklos
Turint tiek informacijos, net veterinaras sunkiai nustatytų diagnozę. Jis, žinoma, užmestų akį į kailį, ragus, akis, dantis..., o čia gi ne keturkojis, o jau dvikojis...
Jei Jus naktį (sapne) kas nors puola, grasina, taikosi padaryti ką nors blogą, svarbiausia, neišsigąskite, o pereikite į puolimą, ginkitės kaip įmanydami, rankomis, kojomis, nagais ir dantimis...
Reikalinga kalėjimų reforma. kan. Steponaitis
Pranešimas darytas Naujosios Romuvos klubo posėdyje, 1937 m.
Kalėjimas yra vieta, kur kalinys atlieka bausmę už teisės įžeidimą ir kur jis yra auklėjamas, kad išėjęs į laisvę būtų geru, naudingu piliečiu. Kalėjimo tad uždavinys yra stengtis, kad kalinys ne tik atliktų skirtą bausmę, bet kad jis būtų ir pataisytas. Tam tikslui taikoma yra penitencinė progresinė sistema, kuri auklėjimo atžvilgiu užsieniuose duoda gana gerų vaisių.
Kodėl žūsta žmonės keliuose ir ne tik? Kur šios tragedijos šaknys? Jeigu nuosekliai įsigilintume į pačią pradžią, turėtume pripažinti, kad pagrindinė žūties priežastis yra smukusi moralė, dorovė t.y. gyvenimo etika. Kas formuoja, kieno pareiga formuoti, auklėti tautos, žmonijos moralę? Šią sunkią naštą apsiėmė nešti Religija. Jai ir tenka visa atsakomybė už tai, kas vyksta. Aš neįvardiju konkrečios religijos, nes dabar Religija sudaryta iš įvairių religijų, įvairių bažnyčių, ordinų, sektų ir sektelių, kurios viena už kitą teisingesnės, tikresnės.
Žmogaus asmenybė
Gal niekad žmogus nebuvo taip niekinamas, kaip šiais laikais: 40 milijonų Italijoj skelbiama, kad tik viskas valstybėje, viskas valstybei ir nieko šalia valstybės, 65 milijonų Vokietijoj įsakyta, kad rasė, kraujas ir Führeris yra aukščiausios vertybės, 180 milijonų Rusijoj įvesta vergija ir baudžiava, industriniuose kraštuose viskas pavergta gamybai ir mašinai, o Kinijoj ir Indijoj masės žmonių miršta badu ar kautynėse. Ir kas nuostabiausia, kad milijonai žmonių patys ieško, kad kas nors juos paimtų į savo geležinę globą, atimtų iš jų laisvę, užtikrindami jiems duoną ir saugumą. Ir daugelio kraštų jaunuomenė ne laisvei, bet vergijai gieda himnus, ir ne išsivadavimo ieško, bet įsijungimo į uniformas ir patekimo į diktatūrą.
Atmintini daiktai lengvai gali tapti talismanu. Taip pat ir atmintinos dienos įtvirtina naudingą ritmą. Reikia suprasti, kad atmintini daiktai pažadina meilės antplūdį ir kaip ir apvalo aurą. (Мир Огненный, II-148)
Balandžio 24 d. – armėnų genocido paminėjimo diena
1915 metais, prieš 90 metų buvo įvykdytas armėnų tautos genocidas (tautos arba jos dalies naikinimas rasiniais, nacionalistiniais, religiniais ar kt. motyvais, tautžudystė).