Jūs esate čia:Pamokymai»Pamąstymai»Informacija norintiems nusižudyti
Sekmadienis, 13 sausio 2013 13:56

Informacija norintiems nusižudyti

Parašė  Astys
Įvertinti šį įrašą
(1 balsas)

KilpaInformacija norintiems nusižudyti

Pagrindinis Evoliucijos priešas – Gyvybės sunaikinimas!

Viskas Visatoje sutvarkyta pagal vieningą principą – nuo sudėtingiausio iki paprasčiausio. Pavyzdžiui, imkime ledą, vandenį, garą – tai yra vandenilio ir deguonies junginys; toliau elektronai, protonai, spinduliai , dalelės... ir t.t., kol pasieksime „nežinau“. Panašiai sudarytas ir žmogus: fizinis kūnas; gyvybė arba vitalinis principas; astralinis kūnas arba antrininkas; aistrų, norų ir potraukių talpykla arba instinktai; protas, intelektas ir t.t.

Kiekvieno individo Sieloje yra informacija (panašiai kaip genuose) apie jį, tai yra apie jo talentus, sugebėjimus ir kita, tame tarpe ir apie gyvenimo trukmę arba kiek metų, mėnesių, dienų jis turi tokios sudėties būvyje išbūti, tarkime 60 ar 70 metų.

Tiek įžangos. Dabar, kas įvyksta savižudybės atveju. Pabrėžiu – savižudybės, nes kitais atvejais, priklausomai nuo individo kokybės, jeigu galima taip išsireikšti, pasekmės kitokios. Taigi savižudis, pasinaudodamas jam suteikta laisvos valios pasirinkimo teise, atsisako gyvybės principo ir sunaikina fizinį kūną t, y. nusižudo, sakykime būdamas 20 metų. Visi kiti kūnai-principai išlieka arba, kitaip sakant, siela su tam tikrais priedais lieka, ir ji privalės tokios sudėties išbūti visą jai skirtą laiką, mūsų atveju dar 40 ar 50 metų.

Vienas katalikų šventikas savižudybę palygino su pamišėliu, kuris, norėdamas išvengti darbo, nupjovė sau rankas ir kojas, tokiu būdu priversdamas kitus jį vežioti ir už jį dirbti. Jis sunaikino savo fizines galūnes, nesuformavęs dvasinių organų. Tokioje būsenoje gyvenimas jam tapo neįmanomas, bet tuo pačiu tapo neįmanomas savęs sunaikinimas iki mirties termino.

Savižudybė – tai savavališkas pasitraukimas iš darbo, iš sargybos posto, tai pasitraukimas iš gynėjų gretų – paliekant neapsaugotą spragą prasiskverbti priešui, tai blogiau nei išdavystė.

Kas gi vyksta po šio, kosminiu požiūriu, pačio didžiausio nusikaltimo, pačios didžiausios nuodėmės?

Sunaikintas kūnas, arba kitais žodžiais, atimti visi įrankiai ir įrengimai, kuriais buvo galima paveikti fizinį gyvenimą: negalima paliesti, pastumti, suduoti, paimti... Dabar jau nusižudyti nebeįmanoma, nes rankos supuvo kape ir paimti virvės, peilio ar pistoleto nebus kuo. Nebegalima valgyti, gerti, rūkyti, užsiiminėti seksu, negalima patenkinti kitų norų ir aistrų... Visos aistros, norai, geiduliai, pyktis, kerštas, pavydas išlieka, o vėliau dar atsiranda noras gyventi, kad būtų galimybė visa tai patenkinti... Jei galite įsivaizduokite, kaip kenčia žmogus norėdamas ir negalėdamas valgyti, gerti, kai aplink pilna įvairiausio maisto ir gėrimų, kuriuos vartoja jo giminaičiai, draugai, pažįstami ar šiaip kokios nors puotos ar restorano lankytojai. Kai jo mylimoji ar mylimasis bendrauja ir santykiauja su kitu ar kita... Kuo virsta jo „meilė“ – nepatenkinamo sekso aistra... Tai neįgyvendinama neapykanta, pyktis, pavydas, keršto troškimas. Kaip jis jaučiasi būdamas alaus bare šalia buvusių draugų ir pažįstamų, jausdamas nepakeliamą troškulį ir negalėdamas jo numalšinti. Ir taip 40 ar 50 metų. Išlieka ir visi kiti jausmai. Mato savo artimųjų kančią ir liūdesį, kurie palaipsniui nyksta, draugai ir draugės vis rečiau jį (ją) prisimena, kol pagaliau ir visai pamiršta. Jis lieka vienišas su savo aistromis, norais, pavydu, pykčiu. Puldinėja nuo vienos prie kitos puotaujančių, paleistuvaujančių, ruošiančių nusikaltimus ir nužudymus kompanijų, stengiasi nors iš dalies patenkinti savo aistras. Troškimas gyventi vilioja (pritraukia) prie kraujo. Sako, kad nužudymo atveju kraujo (gyvybės energijos) ištroškusios būtybės užgula lavoną 5 uolekčių sluoksniu (1 uolektis apie 0,5 metro).

Tai, kas atsitinka kai kuriems savižudžiams (ne visiems) siaubinga, nes tai pomirtinė likantropija (vilkolakis). Trokšdamas bet kokiu būdu patenkinti gyvenimo troškulį jis apsistoja bet kuriame naminiame ar laukiniame gyvulyje – šunyje, jautyje, vilke, tigre... Iš to peršasi išvada (gal atsakymas), kodėl kai kurie gyvuliai ar žvėrys netikėtai puola žmones.

Štai toks gyvenimas truks 40 ar 50 metų...

Visos tos šmėklos, vaiduokliai, spiritistinių seansų metu iškviestos „mirusiųjų giminaičių“ dvasios – tai daugumoje savižudžiai, kalbantys mediumų lūpomis. Tai savižudis bendravo su merginomis-moksleivėmis daugiabučio namo rūsyje, ir vienoje jų bandė įsitvirtinti, t.y. apsėsti (iš televizinės laidos). Tai jokie kipšai, velniai ar šėtonai – tai tik tie, kurie tokiais tapo po savižudybės. Jie dalyvauja įvairiose puotose, sueigose, skatindami kivirčus, muštynes, žudynes... Pasinaudodami alkoholio ar narkotikų sudarkytomis žmonių auromis, įsėda į žmogų ir priverčia daryti įvairius nusikaltimus. Nusikaltęs žmogus dažnai sako, kad nežino, kaip tai atsitiko, nežino savo nusikaltimo motyvų, nesupranta, kas jį pastūmėjo tokiems veiksmams.

Pasekmės. Atėjus tikrosios mirties laikui, įsirašoma susinaikinimo programa ir įvyksta palyginti greitas naujas gimimas. Gyvenimas bus puikus, laimingas, bet, po tiek metų (mūsų atveju kai sukaks 20 metų), kai buvo įvykdyta savižudybė, jis (ji) mirs smurtine mirtimi. Čia nėra niekam jokių išimčių – tai Dėsnis. Mes stebimės ir piktinamės, kad gyvybingi, trokštantys gyventi vaikai, jaunuoliai, pagyvenę ir net senyvo amžiaus žmonės yra nužudomi, bet tai didelė tikimybė, kad jie – buvę savižudžiai. Ir, tikriausiai, smurtinės mirties žiaurumas priklauso nuo savižudžio ruošimosi savižudybei ir nuo noro išvengti priešmirtines kančias.

Kas toliau? Susinaikinimo programa veikia. Pasaulyje yra pakankamai (net per daug) debilų, t.y. žmonių su trūkumais, gimusių negyvų, nužudytų negimusių... Labai, labai nedaugeliui pavyksta pakeisti susinaikinimo programą ir išlikti...

Čia trumpai aprašiau tik savižudžių lemtį. Kitaip yra tiems, kurie prieš laiką žuvo avarijų, katastrofų ar nelaimingų atsitikimų metu.

Ar taip yra? Ar tuo galima tikėti? Ar tai tikra? Paklaus skaitytojas. Savo ruožtu noriu paklausti, kas iš Jūsų matė radijo bangas, kas matė radiaciją? Arba, kas iš Jūsų yra matęs AIDS virusą? Gal viso to nėra? Taip, Jūs matote pasekmes. Teosofijos Mokslas tvirtina, kad taip yra, o pasekmes Jūs matote. Gal Jūs galite kitaip paaiškinti? Visi Mokslo Vyrų paaiškinimai galų gale baigiasi pasakymais: „Mokslas to dar nežino“ arba „Mokslas to dar nenustatė“. Tuo tarpu Teosofijos Mokslas žino ir nustatė. Jis naudojasi visais tais pačiais žinomais ir pripažintais mokslo pažinimo principais: stebėjimais, fiksavimu, pakartotinais patvirtinimais ir t.t.

Aš suprantu, kad viso to, kas čia parašyta, nė vienas potencialus savižudis neskaitys, todėl perskaitę, profilaktiškai šiuos dalykus paskleiskite. Tegul kiekvienas, norėdamas atlikti kokį nors veiksmą, susimąsto ir pamąsto, nes kiekvienas veiksmas turi atoveiksmį. Už viską reikia mokėti. Už viską atitinkamai bus atlyginta!

Astys

Skaityti 3565 kartai Atnaujinta Šeštadienis, 02 kovo 2013 16:53
Daugiau šioje kategorijoje: « Neužbaigti darbai Apie mintis »

Palikite komentarą

Įsitikinkite, kad įvedėte reikalingą informaciją, kur nurodyta (*).
HTML kodas nėra neleidžiamas.

  • Moralė yra visų dalykų pagrindas, o tiesa – moralės esmė.

    Mahatma Gandis

Wednesday the 26th. Joomla 2.5 Templates Designed by Joomla Templates Free. © Šiaulių m. Rericho v. klubas, studija Gin-Dia
Copyright 2012

©