Jūs esate čia:Pamokymai»Dangus griūva
Pirmadienis, 14 sausio 2013 16:21

Dangus griūva

Parašė  Diana Stungurienė
Įvertinti šį įrašą
(0 balsai)

Dangus griūva

Katė kačiukus atsivedė vasaros viduryje. Vos atakę jie buvo išdalinti, nes šeiminkai neturėjo noro rūpintis pagausėjusia šeimyna. Vienas iš mažylių pakliuvo į namus, kur be šeimininkų dar gyveno šuo. Kačiukas buvo labai silnas. Akys ašarojo, o plonutis kaklelis vos nulaikė vaikiškai didelę galvą.

Karšti vėjai, siautėję visą vasarą, akis prinešdavo dulkių, todėl šios visą laiką pūliavo. Staigus atskyrimas nuo motinos dar labiau nusilpnino ir taip jau vargingą gyvunėlį. Greit atėjo ruduo, vėliau žiema. Kačiukas apsiprato su naujais namais, jo aukle tapo šuo, nei akimirkai nepaliekantis savo augintinio vieno, nebent tada, kai juo rūpindavosi šeimininkai.

Rūsti žiema, aplink sniego pūsnys ir šaltas vėjas. Pasaulis atrodė visiškai tuščias. Paukščiai ir tie retai atskrisdavo. Visa gamta atrodė truputį sušalusi, visi laukė pavasario. Tik kačiukas nežinojo, kad žiemą keičia vasarą, nes praeitos vasaros jis paprasčiausiai neatsiminė.

Kai saulutė vis dažniau sušildydavo žemę ir nuo stogų pradėjo kapsėti varvekliai, kačiukas suaktyvėjo, vis dažniau norėjosi iškišti nosį už tvoros, gatvė beveik visada būdavo tuščia. Aplankydavo kaimynų kiemus, kur gyveno vien pririšti šunys. Gyvenimas daug nesikeitė, tik prasiplėtė teritorija.

Tačiau vieną ankstyvo pavasario dieną pasaulis staiga apsivertė. Sušilusia žeme pradėjo ropinėti įvairiausi sutvėrimai, gatvėje pasirodė klegančių vaikų būrys, o kiemuose pagausėjo žmonių. Triukšmą paaštrino sugrįžę kirai, kaip kiekvieną pavasarį apsistoję čia pat už kelio ežero melduose. Gal nuo garsų gausybės, gal nuo padidėjusio judėjimo, o gal nuo kvapų, kuriuos skleidė atbundanti žemė, kačiukas „susirgo“, jam prasidėjo stresas. Jį baugino ir gasdino viskas, kas juda, kvepia, kalba, keičia spalvas. Jam atrodė, kad dangaus skliautas krenta ant jo vos tik jis iškiša nosį iš daržinės, kur gyveno per žiemą.

Praėjo diena, kita, kačiukas vis dar buvo baukštus, pavojai jo tykojo iš visų pusių. Kiauras dienas jis murksodavo daržinėje, nuo kiekvieno stipresnio garso lįsdamas į tamsiausią kamputį. Šeimininkai sunerimo, gal įsimetė kokia pasiutligė, ar koks didelis šuo išgąsdino augintinį. Juk žinoma, kad po streso sunkiai atsigauna ne tik žmonės, bet ir gyvuliai.

Šeimininkų išgąstis pasirodė visai be pagrindo. Jau savaitės pabaigoje katelis padrąsėjo, vėl vaikščiojo išsitiesę, netgi pradėjo žaisti. Tai buvo tik pavasario depresija. Dabar jis jau žinojo, kad pasaulis nesugriuvo, tiesiog prasidėjo pavasarinis atgimimas.

Kartais ir mes tampame tokiais aklais kačiukais, kai bandome atmesti patyrimą ir per šimtmečius sukauptas žinias. Blaškomės tarp svetimų ir nepažįstamų situacijų, bijome net savo šešėlio. Nebesuprantame, kodėl ir kas vyksta aplink. O juk gimsta Naujas Pasaulis, kurį mums neišvengiamai teks pažinti.

Skaityti 1987 kartai Atnaujinta Šeštadienis, 02 kovo 2013 16:20
Daugiau šioje kategorijoje: « Partneris Knygos ir knygynai »

Palikite komentarą

Įsitikinkite, kad įvedėte reikalingą informaciją, kur nurodyta (*).
HTML kodas nėra neleidžiamas.

  • Moralė yra visų dalykų pagrindas, o tiesa – moralės esmė.

    Mahatma Gandis

Thursday the 16th. Joomla 2.5 Templates Designed by Joomla Templates Free. © Šiaulių m. Rericho v. klubas, studija Gin-Dia
Copyright 2012

©