Jūs esate čia:Pamokymai»Įdomu»Dionizas ir Apolonas?
Penktadienis, 11 sausio 2013 14:23

Dionizas ir Apolonas?

Parašė 
Įvertinti šį įrašą
(0 balsai)

Dionizas ir ApolonasDionizas ir Apolonas?

Visi žmonės yra puolę angelai. Švarios, skaisčios ir nemąstančios žmogiškos monados (viena iš paslaptingiausių sąvokų, nusakančių žmogaus kaip individualybės esmę) krisdamos arba nusileisdamos į tankius Materijos sluoksnius ir juos pažindamos, įgyja išmintį. Deja, kartu su protu jos prisirenka nuodėmių, o kai kurios tiesiog skendi nuodėmėse ir tampa tikrais velniais.

„Liuciferis nusitempė paskui save daugybę buvusių angelų“ – tai paaiškinama visai paprastai: monados kartu su Liuciferiu pasinėrė į tankiąją Žemės materiją ir dabar vadinamos žmonėmis. Tačiau Liuciferio ryšys su žmonėmis gerokai stipresnis, nei pasinėrimas į tankią materiją: beveik visos žmogiškosios monados, nepriskaičiuojant kelių vienetų, yra jo kūrybos vaisius. Jos buvo sukurtos šviesiuoju Liuciferio kūrybos periodu. Vėliau Šviesos Jėgos, reaguodamos į Liuciferio nukrypimus, pakoregavo jo veiklą, įkurdamos Žemėje Baltąją Broliją ir Satanos (Šėtono) kūriniams (žmonėms) atsirado galimybė judėti į Šviesą – Mokytojo pripažinimo keliu. Daugelis taip ir padarė, pasirinko Mokytojus (Baltąją Broliją), atsisakydami Liuciferio siūlomo kelio. Dalis žmonijos vis tik toliau seka Liuciferio keliu, nors jo jau nebėra. Jie eina į susinaikinimo bedugnę, pasidalindami tarp savęs visų Liuciferio pasekėjų lemtį. Šiandien priartėjo paskutinis pasirinkimo momentas: juk pasirinkus Šviesos kelią, dar reikia jame išsilaikyti; reikia suvaldyti EGOIZMĄ ir GEIDULINGUMĄ ir visa kita, ką sukelia šėtoniškos jėgos.

Daug amžių žmonės stengiasi nepaliesti ir nenuimti uždangos nuo nematomos Mėnulio (emocijų) pusės, „prisidengdami“ savo geidulingumą figos lapeliu. Ir vis tik geidulingumas nėra svarbiausia nuodėmė. Baisiausias nuosmukis yra egoizmas su visomis savo priemaišomis: puikybe, valdžios troškuliu, savanaudiškumu ir t.t. Daugelis nusikaltimų įvykdoma kažko trokštant, geidžiant. Nusikaltimai nebūtų buvę įvykdyti, jei jų nebūtų sukėlęs išsikerojęs egoizmas. Kelyje mergina sustabdė pakeleivingą mašiną ir paprašė pavežti. Tik užsidarius durims vairuotojas ir jo porininkas pasuko mašiną iš kelio į taigą. Čia jie merginą išprievartavo ir uždusino. Argi galėjo prasiveržti tokios gyvuliškos aistros, jei tie žmonės nebūtų buvę tokie siaubingi egoistai?

Plutonas – Adonis (Dionizas) yra požeminės ugnies dievas, turintis tiesioginį ryšį su aistra. Vyno dievu jis buvo vadinamas todėl, kad buvo dievu būtent to vyno, kuris sukelia erotinį apsvaigimą. Vynas, kaip ir visi narkotikai, turi vieną šaknį. Visi jie atjungia išmintingą susivaldymą ir prievartiniu būdu atpalaiduoja astralą nuo jo nekenčiamos kontrolės. Kol nepasiekusi pasišlykštėjimo laipsnio alkoholio ugnis stimuliuoja erotinių centrų veiklą.

Dionizo kultas kilęs ne iš graikų. Jis labai senas, ir kuo senesnis, tuo labiau jame atsiskleidžia Derlingumo Dievo bruožai. Tik klasikinėje Graikijoje Dionizas tapo vyndarių globėjas. Skirtos jam šventės virto linksmomis išgertuvėmis, neretai išaugančiomis į pašėlusias orgijas, atpalaiduojančias nuo įprastinių draudimų ir sąmoningo mąstymo. Iš čia ir Dionizo pravardė – atpalaiduojantis ir atlaisvinantis Lapinas. Šventinėse eisenose dalyvaudavo moterys, kurios eidavo su vainikais iš gebenės (vijoklinis augalas), apsidengusios laukinių gyvūnų kailiais ir rankose nešė lazdas su kankorėžiais (с тирсами в руках). Gebenė – tai gaktos srities plaukų simbolis, vainikas – tai ratas (символ иони), žvėrių kailiai simbolizavo sugyvulėjimą, pasinėrimą į ketvirtą, gyvulišką kamos principą, lazdos su kankorėžiais simbolizavo falą. Kartais jos nešdavo lazdas dešinėje rankoje, o kairėje fakelus, simbolizuojančius savo uždegančią ugnį. Dionizui priskirdavo stebuklus: jis priversdavo prasiveržti iš po žemių vyno (erotinio apsvaigimo užuomina), pieno (lytinio akto metu išsiliejančios substancijos užuomina) ir medaus (geidulingumo užuomina) fontanus. Dionizo palydovės buvo vadinamos vakchankomis (nes Dionizas buvo vieningas su meilės dievu Vakcha). Dar jos buvo vadinamos bassaridomis arba menamomis (viena iš Dionizo pravardžių buvo Bassarijus).

Nežiūrint blaivybės adeptų protestų Dionizo kultas pergalingai plito – visus traukė erotika. Šiandien Dionizo kultas plinta dešimteriopai sparčiau. Kodėl negrų muzika, vadinama „amerikietiška“, taip lengvai užkariauja pasaulį? Kodėl taip lengvai į madą įėjo mini sijonai? Ką žino moterys apie poveikį, kurį sukelia rausvai dažomi plaukus? Tyrimai mokyklose parodė, kad tarp dvylikamečių moksleivių, ypač puritoniškų šalių, skaistybė yra išimtis. Per radiją buvo pranešimas, kad mirė 12-metė mergaitė, kuri užsiiminėjo prostitucija nuo 4 metų. Ir tai visai ne vienetinis atvejis. Anksčiau tik satanistų orgijų metu vykdavo masinės sueitys, o dabar tai klesti neįsivaizduojamais mastais tarp tų, kurie apie Šėtoną nėra net girdėję. Satanizmas įsiveržė į plačiąsias mases pavadinimu „seksualinė revoliucija“. Neįmanoma išvardinti visų jos išraiškų. Nei valstybinės institucijos, nei bažnyčios tarnautojai negali suvaldyti to laukinio arklio blaškymosi.

Iškreipto Dionizo vardas netariamas (Demon est Deus inversus), bet senovinės vulgarizuotos misterijos plinta po pasaulį kaip liepsna. Vardas pamirštas ir net nepakeistas, bet Dionizo kultas, praradęs bet kokias ceremonijas, nesustabdomai plinta, monadų kritimas į „žemišką materiją, į kūną“ arba erotinis chaosas, pasiekęs tam tikrą įtampos laipsnį, užsibaigs ištisa požeminės ugnies sprogimų serija, kuri sunaikins šalis ir tautas, nesugebėjusias prisijungti prie Ugnies Mokymo. Tik aukštesniųjų centrų (čakrų) atvėrimas ir susijungimas su Kosmine Ugnimi (kosminių dėsnių suvokimas) padės suvaldyti požeminę ugnį. „Nuodėmingas įvykių ratas“ pasireiškia tuo, kad požeminės ugnies priartėjimas prie Žemės žievės sustiprina erotinį pamišimą.

Apoloną, Saulės Dievą ir žemdirbių globėją bandoma priešpastatyti Dionizui, tai visiškai suprantama: Apolonas atstovauja Kosminę Ugnį, o Dionizas – požeminę. Ir vis tik jie yra tik Vieningos Ugnies atskiri poliai, jie kaip šaknis ir žiedas priklauso vienam augalui. Šaknis skverbiasi gilyn po žeme, žiedas stiebiasi į viršų, į saulės šviesą ir šilumą. (p.239)

Ne, Dionizas negali būti priešpastatomas Apolonui. Pagal gamtos paslaptis jie siejasi ir yra nedalomi. Apolonas yra Saulės Dievas, o Dionizas – Meilės Dievas. Saulė buvo vadinama „Ugnies Akimi“. „Slaptoje Doktrinoje“ (Е.Блаватская. Тайная Доктрина) rašoma, kad Velnias yra atvirkščias Saulės Dievo atspindys drumzlinoje žemiškos meilės baloje, Dionizo kulto atspindys aptemusioje žmonių sąmonėje, arba sakant tiesiai ištvirkimas yra Meilės antitezė. Ištvirkimas arba paleistuvystė ir yra šėtonas iš mažosios raidės. Tai tas erotinis chaosas, kuris naikina mūsų planetą ir kuriam paskutinėje Mokymo knygoje («Несказуемоe») Šambalos Valdovai paskelbė mirties nuosprendį: „Sunaikinsime pilkąjį ištvirkimo liūną Žemėje.

Н.Уранов. "Нести радость. Фрагменты писем. 1965-1981"
Рига: "Мир Огненный", 1998, с. 238, 477

Skaityti 3451 kartai Atnaujinta Sekmadienis, 03 kovo 2013 14:01

Palikite komentarą

Įsitikinkite, kad įvedėte reikalingą informaciją, kur nurodyta (*).
HTML kodas nėra neleidžiamas.

  • Moralė yra visų dalykų pagrindas, o tiesa – moralės esmė.

    Mahatma Gandis

Monday the 19th. Joomla 2.5 Templates Designed by Joomla Templates Free. © Šiaulių m. Rericho v. klubas, studija Gin-Dia
Copyright 2012

©