Jūs esate čia:Nuotaika»Menininkai»Vėl – ir vėl Riparia!
Šeštadienis, 15 birželio 2013 15:20

Vėl – ir vėl Riparia! Pirmo puslapio

Parašė  Diana Stungurienė
Įvertinti šį įrašą
(4 balsai)

Vėl – ir vėl Riparia! Gyvenimas – kaip ant siūlo suverti karoliukai. 

2013m. birželio 4 dieną LAB Šiaulių filiale įvyko vieno žymiausių Lietuvos grafikų Edmundo Birgėlos tapybos darbų parodos atidarymas. Parodą pristatė autoriaus draugas vitražininkas Povilas Dobkevičius. Parodos atidarymo metu skambėjo Šiaulių Sauliaus Sondeckio menų mokyklos moksleivio, tarptautinių ir respublikinių konkursų dalyvio Luko Vaičiaus akordeono muzika. FOTO albumas.   Dok. filmas Vėl – ir vėl Riparia!.

http://labiblioteka.lt/lt/naujienos/454-edmundo-birgelos-tapybos-darbu-paroda

*

„Riparia – urvinė kregždė, lyg ir simbolizuoja paukštišką menininko prigimtį,“ – Edmundas Birgėla skaito riparios įvardijimą iš šiauliečių dailininkų katalogo. – Šabarkštyne, taip vadintuose dailininkų namuose, Eduradas Juchnevičius rengdavo riparias, kurios telkė dailininkus į būrį. Dailininkai savo kūriniais skelbė karą stagnacijai ir abejingumui.“ Edmundas Birgėla papildo riparią savo prisiminimais: tai buvo parodos, prisistatymai, kuriuose pats žmogus prisistatydavo taip, kaip pats norėdavo ir kaip niekur kitur ir niekam neprisistatydavo; tai būdavo tarsi sielos parodymas, absoliutus atsivėrimas.“

Grafiko Edmundo Birgėlos tapybos darbų paroda buvo tarsi antras ripavimas Lietuvos aklųjų bibliotekos Šiaulių filiale. Pirmasis ripavimas buvo skirtas prisiminti prieš du metus „į žvaigždėtąjį“ iškeliavusį Eduardą Juchnevičių, kuris ir sukviesdavo menininkus į tas, ankstesnes riparias. O šis ripavimas – jau Edmundo Birgėlos.

Kolega Povilas Dobkevičius pristatė Edmundą Birgėlą šiais laikais labai madingu žodžiu – „išmanusis“ dailininkas-profesionalas, diplomuotas grafikas. Profesija dailininkas, specialybė grafikas. Povilas Dobkevičius pridūrė, kad neatsimena tokio atvejo, kad dailininkas atidarytų parodą kartu su savo šunimi. Edmundas Birgėla gimė Kaune, Vilijampolėje 1953 metais. Daug Edmundas išmoko ir perėmė iš savo mokytojo Mykolo Povilo Vilučio, šilkografijos eksperto-dailininko, o vėliau jau pats mokė šilkografijos studentus Šiaulių pedagoginiame institute ir išleido nemenką skaičių menininkų. Taip pat išleido knygutę „Monotipija“ (spaudos technologija, kuria padaromas tik vienas atspaudas; kiekvienas atspaudas yra unikalus ir originalus, antro tokio paties sukurti neįmanoma.).

*

Edmundas Birgėla uždegančiai ir sudominančiai pasakojo apie savo kūrybą, kuri yra ne tik minties veikla, ne tik potėpiai teptuku, bet ir sunkus darbas, reikalaujantis kartais labai išsamaus žinojimo. Gyvenimas, – anot Edmundo Birgėlos, – yra žaidimas, o menas yra žaidimas jau gyvenimo žaidime.

Menininkas „kukliai“ pasigyrė – knygelė „Monotipija“ išėjo tokia plonutė, „pusės piršto storio“ – tik menininkas taip gali įvardinti storį, kaip potėpį – taigi, tokia knygelė išleista vienintelė pasaulyje, – anot autoriaus, – niekas dar apie tai nerašė: nei anglai, nei vokiečiai, nei amerikonai.

Meną jis prilygino japonų karybos menui – jei jau išsitraukei kardą, tai kerti, bet nemojuoji tuščiai į kairę ir į dešinę. Taip ir dailininkas profesionalas labai atsakingai pasirenka priemones ir techniką, atmesdamas viską, kas gali trukdyti. O jei darbas nepavyko, tai ne klaida, tai pamoka – pasimokai, kad kitą kartą atlikti viską be klaidų – nėra pralošimų, kiekvienas pralošimas yra pamoka ateičiai. Tapyboje ir grafikoje turi būti disciplina ir žinojimas – Edmundas Birgėla prisiminė amžinatilsį Rimtauto Gibavičiaus pasakojimą, kad japonas eidamas į spaustuvę, kurioje dirbs su dažais, užsivelka baltus marškinius – vadinasi, kaip tiksliai ir atsakingai jis atliks šį darbą. Grafikas turi žinoti technologiją, nes per trumpą laiką turi gauti gerą, netgi puikų rezultatą, tinkamą peržiūrai.

„Visas mano gyvenimas – tai kaip ant siūlo suverti karoliukai; viskas buvo taip veriama: nuo penktos klasės Kauno dailės mokykla, toliau Dailės institutas, po to atvažiavęs į Šiaulius tai, ką išmokau, perdaviau kitiems, žodžiu, pedagoginis darbas. O grafika mano gyvenime – tai tarsi šokis, vienintelis, nepakartojamas šokis, neturintis nei vieno „lyčno“ judesio.

*

Kaip žiedas vysta, kaip jaunystė blėsta,

Taip ir kiekvienai mūs būties pakopai,

Ir tiesai, ir dorybei lemta šviesti

Tik trumpą laiką, o paskui išnykti.

Tebus širdis drąsi, te jos nesopa,

Kada reikės, gyvenimui pašaukus,

Ištart „sudie" ir praeitį palikti,

Ir atkarpos naujos duris praverti.

Juk kiekvienoj pradžioj mūs burtas laukia,

Jis mus apsaugo, padeda ištverti.

Iš vieno rato ženkime į kitą

Smagiai, džiugiai, nesigailėkim nieko.

Kiekvienoje pakopoje juk siekia

Dvasia mus ne supančiot, bet ugdyti.

Vos viename rate mes apsistojam,

Vos įsitaisom – išglebimas gresia.

Nuo įpročio tingaus išsivaduoja

Tik tas, kas į kelionę leidžias drąsiai.

Ir valanda mirties prieš mus, ko gero,

Atvers naujas erdves, ir taip be galo

Gyvenimas mus šauks pirmyn, į kelią.

Širdie, gyvuok sveika, „sudie" ištarus!

Pakopos. H.Hesse. Stiklo karoliukų žaidimas.

Dok. filmas Vėl – ir vėl Riparia!

P.S.

Prieš pristatydamas parodos autorių – grafiką Edmundą Birgėlą ir jo darbus, Povilas Dobkevičius trumpai papasakojo bibliotekos, kurioje vyko renginys, istoriją. Ši biblioteka išsiskiria iš kitų tuo, kad tai ji pritaikyta žmonėms, turintiems regos sutrikimus. Naujieji bibliotekos rūmai atsidarė 2006 metais rugsėjo mėnesį. Povilas Dobkevičius papasakojo, kad ilgą laiką puoselėjo idėją bibliotekoje įkurdinti „sieną“ parodoms, pritaikytą silpnaregiams ir neregintiems. Biblioteka įsikūrusi rajone, kuris pritaikytas silpnaregiams – gretimai takelių yra turėklai. Žinoma, šis rajonas miesto pakraštyje, bet žmonės turintys regos sutrikimus neturi galimybės vykti į kitus renginius, todėl Povilas Dobkevičius, kurio rega taip pat pradėjo silpnėti, visomis savo išgalėmis stengiasi įtraukti šio rajono gyventojus į meno pasaulį.

Idėja subrendo ir išaugo, štai jau septyneri metai LA Šiaulių filialo bibliotekoje rengiamos įvairiausios parodos, ši vieta tapo stipriu traukos centru. Šioje bibliotekoje stengiamasi kalbėti tokia kalba, kuri būtų suprantama ir tiems, kurie visiškai nieko nemato, bet suprastų, kas čia vyksta, ir kad tai tiktų dailininkų draugams ir regintiems renginio svečiams.

Diana Stungurienė

Skaityti 4590 kartai Atnaujinta Pirmadienis, 11 gegužės 2015 12:36

Palikite komentarą

Įsitikinkite, kad įvedėte reikalingą informaciją, kur nurodyta (*).
HTML kodas nėra neleidžiamas.

  • Moralė yra visų dalykų pagrindas, o tiesa – moralės esmė.

    Mahatma Gandis

Sunday the 24th. Joomla 2.5 Templates Designed by Joomla Templates Free. © Šiaulių m. Rericho v. klubas, studija Gin-Dia
Copyright 2012

©