Vėlinės

Jau nėr nė vieno lapo mano sodo medžiuos,
Tik šiurkštūs stagarai į lango stiklą beldžias.
V.Mykolaitis-Putinas. Nokturnas.

Tamsu, drėgna, šalta – ir liūdnos, niūrios mintys kaip čia, taip čia. Vėlinės, kapai nukloti baltais chrizantemų žiedais, sustingusiais po naktinės šalnos.

Ir taip kasmet, tarsi norėdami sustiprinti mirties baimę lietuviai tamsiausias dienas skiria kapams.

Orvydų sodyboje 2009-08-20

„Čia galiu būti savimi ir kaip vaikas žaisti...“
/Vilius Orvydas 1952-1992/

Išaušo gražus vėlyvo rugpjūčio rytas. Po Žolinių oras Lietuvoje kažkaip keistai pasikeičia, pranašaudamas lyg ir vasaros pabaigą, lyg ir artėjantį rudenį.

Virš horizonto aukštai nebepakylantis Saulės diskas rytais ilgam užlaiko rasą žolynuose,

Po Lietuvą dviračiais (2008 liepos 3-11)

Kai už lango šalta ir sninga, kai vasaros žaluma paslėpta po baltu apklotu, kai meškos įsitaiso žiemos miegui, kas belieka žmogui - grįžti į pačias maloniausias prabėgusios vasaros akimirkas. Kai buvo šilta, saulėta, kai nakties tamsa vos kelioms valandoms paslėpdavo pasaulį, kai maistas būna pats pigiausias, o žemė - tokia šilta, kad miegoti galima ir palapinėje.

Dar mėnuo, kitas – ateis ir praeis kalėdos, prasidės nauji metai, saulė vis dažniau užsibus padangėje, o mintys vėl pradės suktis apie keliones, bet jau būsimas, ateinančios vasaros.

Tėvelis (2005-06-24)

Mirė tėvas Stanislovas. Lietuvoje turbūt nei vienas neišdrįs minėti Jį blogu žodžiu. O man norėtųsi pakalbėti apie turtą. Daugybė žmonių atvyko išlydėti jiems artimą žmogų, paprastą vienuolį, kuris daugiau išsiskyrė neturtu nei turtu, žinoma, jei turtą vertinsime pinigais.

IV tarptautinis folkloro festivalis-konkursas „Saulės žiedas“.
2011-07-06/10 

Šeštadienis, turgaus diena, į miesto centrą susirenka daug žmonių, ne tik miestiečių, bet ir atvykėlių. Šis šeštadienis -2011-ųjų liepos 9-oji - nėra įprastinis. Po dviejų metų miesto gatvėse vėl šurmuliuoja folkloro festivalis „Saulės žiedas“, jau ketvirtasis. Todėl visi atvykę į turgų ar šiaip savaitgaliui į miestą, nevalingai yra įtraukiami į šventę, net jeigu apie ją iki šios akimirkos ir nieko nebuvo girdėję. Mugė, plakatai, scenos - viskas sako, kad į miestą atvyko Šventė.

Dienos nuotaika. Jau vasara. 2012/05/29

Jau žydi kvapniosios alyvos, baigia užsimiršti šalnų baimė, nurimo sodininkai – netikėtas šaltis jau nebepakąs ankstyvųjų šilumamėgių daigų.

Sekmadienis išaušo saulėtas, visa aplinka skambėjo vasaros akordais.

Šiltas, lengvas vėjelis teikė gaivą – puikiausia proga „pradėti“ vasaros sezoną. Ne kiekvienas savaitgaliui išgali nulėkti į pajūrį, bet ne niurzgliai entuziastai džiaugsmą patiria ir artimiausiame miškelyje, upės, ežero pakrantėje.

Egoizmo ledas 

Naktį pakilo toks stiprus vėjas, jog rodės nuneš namui stogą. O ryte ir vėl atsibudome žiemoje: trapūs žiedeliai sustingo po šalto sniego antklode. Taip ir žmonių egoistiniai siekiai žudo trapų kūrybinį džiaugsmą, kaip peiliu smeigdami talentingam žmogui – tu nevykėlis, tu ubagas, tu išlaikytinis...

Kiekviena valstybė pirmiausia turi būti atsakinga už tautos talentus. Visais įmanomais būdais surasti juos ir remti, nes priešingu atveju mūsų planeta Žemė ir jos gyventojai, tarp kurių yra ir tie turtingieji savanaudžiai, žus nuo šalčio ir bado.

Kometų dovana

Kometos – tai tolimųjų galaktikų pasiuntiniai. Pasinersdamos į Saulės sistemos erdvę jos kartu su savimi atneša į mūsų gyvenimą tolimųjų pasaulių informaciją. Sakoma, kad jos padovanojo Žemei vandenį. Visą vandenį, debesų ir vandenynų pavidalu.