Jūs esate čia:Nuotaika»Vėlinės
Penktadienis, 25 sausio 2013 16:35

Vėlinės

Parašė 
Įvertinti šį įrašą
(0 balsai)

Vėlinės

Jau nėr nė vieno lapo mano sodo medžiuos,
Tik šiurkštūs stagarai į lango stiklą beldžias.
V.Mykolaitis-Putinas. Nokturnas.

Tamsu, drėgna, šalta – ir liūdnos, niūrios mintys kaip čia, taip čia. Vėlinės, kapai nukloti baltais chrizantemų žiedais, sustingusiais po naktinės šalnos.

Ir taip kasmet, tarsi norėdami sustiprinti mirties baimę lietuviai tamsiausias dienas skiria kapams.

Sakysit, kad ne kapams, o artimiesiems, prisiminimui apie juos. Tik kodėl dėmesys išreiškiamas per didesnę ir brangesnę puokštę, per sunkesnį, bet brangesnį akmenį – visur karaliauja konkurencija...

O jeigu žmogus patikėtų, kad jis atgimsta, kaip staiga pasikeistų gyvenimas! Kapų neliktų, nes kam saugoti kūną, jei žmogaus dvasia amžina. Kūnas tik nudėvėtas rūbas, kaip rudeniniai lapai, kuriuos išstumia nauji kitų metų pumpurai. Juk Gamta rudenį nemiršta, tik sustingsta šaltame sapne, kad subrandintų naujus lapus ir žiedus, kad susikauptų naujam žydėjimui.

Kiek Mokytojų – Mozė, Budda, Kristus, Mahometas,... – lankėsi Žemėje savo pavyzdžiu mokydami žmoniją, tetrokšdami vieno – padėti jai praregėti. Paniekinome Jų žinias, o vardus panaudojome religijoms sukurti ir kariaujame dėl vardų. O Žinią visi Jie skleidė tą pačią – gyvenimas amžinas, nenutrūkstantis ir tik žmogus, mąstanti būtybė įsikalė sau į galvą, kad gyvena jis tik vieną gyvenimą. Todėl ir pavydas, todėl ir kerštas, todėl ir savižudybė, todėl ir neviltis... Darbas nuvertintas iki atlyginimo, kūrybinė ugnelė prislopinta, beliko tik sotaus pilvo siekis ...

O juk vaikai nebijo mirties, jie dar pilni prisiminimų iš Anapusinio Pasaulio, iš kurio dar visai neseniai atėjo. Jie ir nepradėtų bijoti, bet žmogus mokosi iš pavyzdžio tėvų, senelių, kaimynų... O ko moko suaugusieji: nustok skraidyti padebesiais, pradėk galvoti apie senatvę, pradėk taupyti – atsiranda abejonės, nusvyra jauno žmogaus sparnai. Kreipiasi pagalbos į artimą vyresnį žmogų – aš gi perspėjau, negaliu padėti, pats rūpinkis savimi – štai sparnai ir pakirpti, kaip naminei žąsiai, kad iš kiemo neišskristų, ir vietoj kūrybinės ugnelės įsižiebia neapykantos liepsna. Taip iš lėto jaunystė pasensta...

Pradingsta džiaugsmas, lieka tik neviltis – infarktas jau ne už kalnų. O jei širdis panardinta į blizgesio ir turto iliuziją, insultas ima belstis į duris, paralyžius arba proto aptemimas. Ir taip kasdien pasirenkame savo kelią.

Vienintelis žmogaus tikslas Žemėje – tobulėti ir savo darbais kurti pasaulį. Šią galimybę turi kiekvienas – jei meldiesi pinigams, tai tavo Dievo vardas – Pinigas, jei trokšti keršto – tai dievo vardas Kerštas... Taip , nelengva tapti balta varna ir neišduoti Svajonės. Nereikia tikėtis, kad Svajonė lengvai pasiekiama, tik per Stiklo Kalną perlipus, tik išlaikius karštą geležį rankose, tik nugalėjus Drakoną – tai yra sutramdžius savo egoizmą, Svajonės Paukštė atskris prie Tavo Lango.

Galbūt, išskaptuotas amerikoniškas moliūgas ir Helovino karnavalas uždegs kūrybinę ugnelę stipriau, nei niūrus artimųjų paminėjimas kapuose – juk tai ne baltiška tradicija, greičiau tai inkvizicijos šmėkla, kelianti mirties baimę, nuo viduramžių vis dar tebeklajoja jau kibernetiniais šiandienos takais.

Pasaulis nestovi vietoje, ir lietuviai – jau nebe ta dorovingoji viduramžių tauta, garbinanti baltiškas šaknis – kiek skiepų iš viso pasaulio tautų jau keičia Tautos Medį. Skiepai, tai ne šaknis, tas Tiesa. Todėl kuo skubiau atskirkime pelus nuo grūdų ir tamsiausią metų laiką paverskime kūrybingiausiu metų laikotarpiu.

Parašė D.Stungurienė, 2012-10-25.

 

K.Kubilinskas. Rudenėlis puošiasi

Gelsta medžiai, vysta gėlės,
Paukščiai skristi ruošiasi,
O senelis Rudenėlis
Aukso lapais puošiasi.

Ugniaspalvį
Margaspalvį
Aukso rūbą siūdosi,
Net varnėnai
Pramuštgalviai
Pažiūrėti grūdasi.

Ko šalna iš pykčio bąla,
Kad senelis puošiasi?
Juk į derliaus karnavalą
Rudenėlis ruošiasi.

Skaityti 1586 kartai Atnaujinta Antradienis, 05 kovo 2013 12:00

Palikite komentarą

Įsitikinkite, kad įvedėte reikalingą informaciją, kur nurodyta (*).
HTML kodas nėra neleidžiamas.

  • Moralė yra visų dalykų pagrindas, o tiesa – moralės esmė.

    Mahatma Gandis

Tuesday the 26th. Joomla 2.5 Templates Designed by Joomla Templates Free. © Šiaulių m. Rericho v. klubas, studija Gin-Dia
Copyright 2012

©