
Vadovų beprotystės. Daugybė klaidų padaroma tik todėl, kad nesuvokiamas planetinis momentas. Pagal artimus ir tolimus požymius galima spręsti apie vis augančius sunkumus visuose planetos kampeliuose. Jau nebeįmanoma pasislėpti nuo pasaulinio spaudimo. Vadovų beprotystės stumia tautas į niekuom nepateisinamus karus ir naujus kraujo praliejimus.
Sparnai. Žmonės pasidarė sparnuoti! Drebina padanges lėktuvai. Ką neša jie ant savo sparnų? Ar jie neša per padangę gerus palinkėjimus? Gal tai, kas naudinga visiems? Gal jie skleidžia po pasaulį mokslo žinias? Gal skuba padėti pakliuvusiems į bėdą?
O jeigu jie neša bombas? O jeigu skuba nugabenti nuodingas dujas? O jeigu skraidina naikinimą? Kas gali būti baisiau?!
Šeštadienis – turgaus diena. Po savaitės darbų norisi kitokios aplinkos, o turguje ji tikrai spalvinga. Priartėjus prie turgavietės nustebino didesnis, nei įprastai, žmonių būrys ir pardavinėjamos pirmosios tulpės – spalvingos, dar visiškai liaunos, bet jau išduodančios artėjantį pavasarį. Keistas jausmas apėmė, lyg iki kovo 8-tosios dar ir toli? Ir jei ne nenugirstas pokalbis, vargiai būtume supratę, iš kur toks sujudimas. Pardavėja pajuokavo su perkančiu pieną vyru – „vyrų diena, o tik pieną perkate?“.
Televizija – miražas, pakeitęs realybę
Televizija atvažiavo kaip įprasta: viduryje renginio. Nufilmavo kelis kadrus iš toliau, „padarė“ kelis interviu ir išvažiavo. Štai taip ruošiami reportažai televizijai, kultūros rubrikai, kuri paprastai rodoma po politinio šalies gyvenimo, tarppartinių rietenų, skandalų ir po verslo naujienų. Kultūriniams renginiams niekada neužtenka laiko ir dėmesio, juk čia nesisuka dideli pinigai, čia nespindi „žvaigždžių“ ir politikų veideliai. Kultūrinis renginys visada skirtas žmogui, paprastam žmogui – bet argi valstybės veikėjai užsiims tokiais niekais. Ir kas tai per renginiai? Nei alaus pareklamuosi – juk rinksis blaiviai gyvenantys, ir perspektyvoje milijonai nešviečia – juk sėkla dar ne pyragas, ją pirmiausia reikia pasėti, užauginti ir tik tada apie pilną skrandį bus galima pamąstyti.
Klausimas. Kas yra lobizmas? Kokia jo įtaka Lietuvoje?
Lobizmas
Neįmanoma įsivaizduoti tvirtos valstybės, jei joje karaliauja šventeivos-davatkos ir sukčiai. Valstybė turi išginti užkietėjusius nemokšas. Tegu jie sau susiranda kokią salą, bet jūra praris tokią kvailystės užuovėją. Gamtos Įstatymus galima pažeidinėti tik iki tam tikro laipsnio. Politinė ekonomija turi prasidėti nuo Gamtos turtų išsaugojimo ir išmintingo jų panaudojimo, kitaip valstybė atsidurs ant smėlio. [АЙ. 9.320, 14.244, 14.495]
Neužbaigti darbai – prarastas gyvenimas
Neužbaigti darbai, nepavykę susitikimai, sujauktos mintys, chaosas – tai mūsų kasdiena. Televizijos laidos yra šalies ir tautos veidas (o gal kaukė?). Filmas reklamos pagalba nutraukiamas viduryje sakinio, arba skambant baigiamajai dainai, kuria režisierius turbūt norėjo kažką pasakyti.
Iš dangaus krinta šlapias sniegas, keliai netgi miestuose primena kaimo klampynę. Visi rudens darbai jau užbaigti, iki pavasario dar toli. Dar ir saulė kasdien leidžiasi vis žemiau, apkarpydama ir taip trumpas šviesias dienas. Prisiminus, kad Lietuvoje trečdalis žmonių gyvena kaime, supranti, kodėl tokiu niūriu laikotarpiu taip suaktyvėja politinis gyvenimas.