Jūs esate čia:Klausimai»Trys nuomonės viena...
Pirmadienis, 07 sausio 2013 15:04

Trys nuomonės viena...

Parašė 
Įvertinti šį įrašą
(0 balsai)

Trys nuomonės viena tema

Klausimas. Noriu pasiteirauti. Mano pažįstama pasakoja, kad naktimis ją atakuoja kažkokia nematoma būtybė, atakuoja seksualiai. Panašu, kad tai daro vienas ir tas pats žmogus. Kaip ji galėtų apsisaugoti?

Šmėklos

Turint tiek informacijos, net veterinaras sunkiai nustatytų diagnozę. Jis, žinoma, užmestų akį į kailį, ragus, akis, dantis..., o čia gi ne keturkojis, o jau dvikojis...

Jei Jus naktį (sapne) kas nors puola, grasina, taikosi padaryti ką nors blogą, svarbiausia, neišsigąskite, o pereikite į puolimą, ginkitės kaip įmanydami, rankomis, kojomis, nagais ir dantimis...

Žinoma, tik ne per daug agresyviai, kad nesužalotumėte savo kūno. Taip, taip, juk niekas Jūsų iš tikrųjų nepuola ir negrasina. Visa tai yra Anapilio gyventojų – „šmėklų“ – išdaigos. Jie jaučia Jūsų baimę ir tuo naudojasi. Pakenkti jie mums negali. Drąsių žmonių nepuola nei šunys, nei rykliai. Tai donkichotiška kova, ir ją laimėti galima nugalėjus baimę, nurimus. Kaip tai padaryti? Pavyzdžiui, prieš einant poilsiui išvėdinti miegamąjį, pasmilkyti šiek tiek smilkalų, su degančia žvakute apeiti patalpą, nusiraminti, padrąsinti save, jog išvaikėte visas piktąsias dvasias. Atsigulus kelis kartus sau pasakykite: „Aš veiksiu drąsiai, ramiai, ryžtingai! Eisiu tik pirmyn!“ Po to mintimis palinkėkite romios nakties, „saldžių sapnų“ savo šeimos nariams, kur jie bebūtų, giminėms, savo namo, miesto, šalies, viso pasaulio žmonėms ir savo priešams. Visiems dirbantiems ir pradedantiems darbo dieną palinkėkite kūrybingo, vaisingo darbo, doros veiklos... Ir, ko gero, nepajusite, kaip atsidursite už šio pasaulio ribos. Būtų naudinga prieš miegą išgerti mėtų arbatos ir truputį valerijonų.

Dienos veikla taip pat turi įtakos. Gerai, kai visa diena užimta darbu, nesvarbu, fiziniu ar protiniu. Laisvalaikis taip pat turi būti doras, kūrybingas. Tinkamiausias užsiėmimas laisvalaikiui būtų piešimas, siuvinėjimas, mezgimas, savišvieta, chorinis dainavimas (kad ir bažnyčios chore), muzika, tik ne kokia pop, džiazo ar kita kokia iš džiunglių.

Prisiminiau, kad prieš keletą metų pažįstamas žmogus skundėsi, jog jį sapne persekioja ir terorizuoja „šmėklos“. Teko suorganizuoti „atsitiktinį“ susitikimą. Po tradicinių pasisveikinimų ir kitų nereikšmingų klausimėlių apie sveikatą, orą ir ką kitą paklausiau, kokie dabartiniai jo santykiai su „šmėklomis“. Štai jo sutrumpintas atsakymas: „Žinai, Tamsta, visai neblogi. Dabar aš nebevaikštau (sapne) prietemoje ir tamsiais užkaboriais, ir niekas manęs nebepuola, o tos „šmėklos“ dabar nebe piktos, bet kai pasidaro per daug įkyrios, tai aš su jomis griežtai. Žinai, Tamsta, jos kaip multi filmo personažai iš plastilino tuojau deformuojasi į nušiurusį, apipešiotą ir tik pasigailėjimo vertą mažą paukštelį ar žvėrelį. Prisimenu, kaip prieš keletą metų patamsyje didžiulės „šmėklos“ ketindavo pulti ir sudraskyti, arba koks plėšikas pastodavo kelią, o pabėgti neįmanoma – kojos kaip švininės. Cha. Dabar ima juokas, bet tada, kartą nakty, kad sublioviau, tai viso rajono šunys pradėjo loti. Žmona sakė, kad kai kurių kaimynų ir langai sušvito. O, kai Tamstos patartas pradėjau save drąsinti: „drąsiai, ramiai, ryžtingai ir tik pirmyn“, tai kartą taip stipriai su riksmu griebiau „šmėklą“, kad pats atsibudau stipriai nagais įsikibęs į savo šlaunį. Cha, cha. Na man jau metas, gaspadinė nerimauja.“ Atsisveikinome. Nuėjęs porą žingsnių atsisuko: „Žinai, Tamsta, aš jau mėsos nebevalgau!“ Juokdamasis nuėjo.

Taigi, trumpai tariant, reikia keisti gyvenimo būdą. „Šmėklos“ deformuosis, taps draugais ir pagalbininkais.

Reikia tapti Žmogumi!
Astys, 2005-10-06


Sapnai yra mąstymo atspindys

Kaip nėra dviejų vienodų žmonių, taip nė vienu klausimu negali būti ir dviejų vienodų nuomonių ir sprendimų. Todėl, kiekvienas patarimas turi būti „priderintas“ prie konkretaus žmogaus ir atvejo. Tačiau, ir esant tokiai įvairovei, vis tik kiekviename reiškinyje ar žmoguje surandame panašumų ir sutapimų. Kuo daugiau žmogus žino, kuo platesnė yra jo pasaulėžiūra, tuo lengviau atrasti atsakymą į kankinantį klausimą, kuris tarsi mozaika susidėlioja iš daugybės mažyčių informacijos gabalėlių. Štai ir vienas iš patarimų: papuolus į neaiškią, nežinomą, negirdėtą situaciją, būtina surinkti kuo daugiau informacijos. Po to šią turimą informaciją reikia išanalizuoti, susisteminti ir tada paaiškės, kad ta siaubinga nežinoma pabaisa yra visai ne tokia jau didelė, ir ne tokia jau nepažįstama. Taigi, apie problemą iškeltą atsiųstame laiške.

Naktiniai košmarai rodo, kad žmogus gyvena įtampoje ir nesprendžia kažkokios tai problemos, apie kurios egzistavimą dažniausiai net pats neįtaria. Jūsų klausimas atrodo tarsi dvigubas: iš vienos pusės naktimis atakuoja kažkokia nematoma būtybė, o iš kitos pusės tai lyg vienas ir tas pats žmogus? Reikėtų patikslinti ir sukonkretinti šią problemos vietą.

Sapnai parodo mūsų slaptas mintis, apie kurias nedrįstame prisipažinti net sau. Sapnus stipriai įtakoja ir koreguoja televizija, ypač serialai, ilgalaikiai šou, žodžiu, ilgalaikės laidos. Daugeliui televizija, radijas pakeičia, o tiksliau išstumia tikrąjį gyvenimą, tokie žmonės tampa nesąmoningais ir dažnai nebeskiria tikrovės nuo iliuzijos. Jie tarsi susidvigubina ir labai giliai išgyvena iškeliamas, suaštrinamas serialuose problemas, priskirdami jas asmeniškai sau. Taip pat sapnus formuoja skaitomos knygos ir žmonės, su kuriais kasdien bendraujame arba susiduriame, pavyzdžiui, parduotuvės, kurioje kasdien lankotės, pardavėjas. Daugeliui šiandieninių žmonių gyvenimas yra pasidalinęs į praeitį ir dabartį, o ateitis visiškai dingusi. Staigus perėjimas iš vienos vertybių sistemos į kitą, visiškai priešingą, daugeliui žmonių, ypač pagyvenusių, apsivertė tragedija ir tapo jų gyvenimo pabaiga, o daliai žmonių užsiblokavo atmintis – štai iš kur tiek žmonių sergančių Alzhaimerio liga. Be to, tyrimais yra nustatyta, kad skirtingų tautų žmonių sapnai yra skirtingi, nes juose atsispindi tik tai tautai būdingi simboliai ir motyvai. Vadinasi, sapnai atspindi ne tik asmenybės, bet ir tautos problemas – viskas priklauso nuo sąmoningumo ir mąstymo ribotumo.

Lietuvoje paskutinį dešimtmetį ypač daug dėmesio pradėta skirti santykiavimui, taip vadinamam seksui. Bandoma teigti, kad tai yra meilė, kad anksčiau ši sritis buvo apleista, o demokratija kiekvienam suteikė galimybę viešai apie tai kalbėti ir rodytis. Iš tiesų, toks viešas miegamojo gyvenimo propagavimas rodo stipriai smukusią tautos moralę ir vykstantį žmogaus kaip asmenybės degradavimą. Žmogaus gyvenimas laisvoje demokratinėje sistemoje pasidarė labai ribotas: maistas, seksas ir pramogos, daugiausiai vizualinės. Atrodo, kad daugiau žmogaus niekas nedomina ir neturi dominti. Kiekvienas kilnus siekis yra suniekinamas ir išjuokiamas; šiandien nėra madinga skaityti, rimtai kažkuo domėtis, būti blaiviu, siekti kažko prasmingo ir ilgalaikio, o skaistybė laisvoje Lietuvoje tapo vos ne nuodėmė, kurios reikia kuo greičiau atsisakyti.

Sapnai pilnutinai atspindi vykstantį gyvenimą, todėl norint „sutvarkyti“ sapnus, reikia sutvarkyti gyvenimą. Pirmiausia, reikėtų išsiaiškinti, kas yra žmogus ir kaip jis reiškiasi. Taigi, žmogaus aktyvumas, jo darbas, kūryba – viskas priklauso nuo turimos psichinės energijos ir sugebėjimo ja naudotis. Žmonės skirtingai išreiškia save: vieni gyvena emocijų sūkuryje, kiti viską išmąsto ir sudėlioja...

Per emocijas reiškiama psichinė energija yra visiškai nevaldoma, ji pasireiškia sprogimu. Tokio sprogimo metu tos energijos savininkas nepajėgus suvaldyti net pats save, ir ta energija pasinaudoja kiti: šou ir serialų kūrėjai, alkoholio gamintojai, lošimo namų savininkai, žodžiu visi verslininkai. Agresyvus verslo plėtimasis rodo įsigalintį emocinį visuomeninį gyvenimą, kur žmogus kaip asmenybė nieko nedomina. Tautoje, kur viskas perkama ir parduodama nebelieka vietos žmogui ir žmogiškumui, tokioje visuomenėje įsigali agresijos ir prievartos kultas.

Psichinę energiją reikia visą laiką papildyti ir taupyti, nes ji naudojama kiekvienam norui ir siekiui įgyvendinti. O kai ji išsenka, žmogus išmetamas iš visuomenės, o jo vietą užima naujas energijos „turėtojas“. Šiandien daugybė žmonių yra atstumti: bedarbiai, invalidai, prieglaudų, pensionatų ir ligoninių gyventojai, netgi naujagimiai jau yra nebereikalingi – jų atsisakoma. Vyksta nenutrūkstamas procesas: vieni krenta, kiti kyla.

Geriausias psichinės energijos papildymas vyksta kūrybiniame procese. Kūryba – tai tinkamiausia žmogaus saviraiškos forma, todėl būtina nuo mažens vaikus mokyti amatų ir menų, t.y. mokinti materializuoti savo mintis arba kitaip atlikti darbą iki galo – mąstymas taip pat yra darbas.

Bet kai nėra idealų, nėra ateities kūrimo, nėra asmenybės formavimosi pagrindų, psichinė energija „priverčiama“ reikštis primityvia forma, todėl dauguma šiandienos problemų aiškinamos, žiūrint į jas pro sekso prizmę. Kiekvienas viešas apsinuoginimas parodo, kad žmogus baigia išsisemti, ir sukaupęs paskutinius gyvybinius psichinės energijos lašus jis dar bando išsilaikyti „ant bangos“, kurį laiką jam tai pavyksta.

Sapnai atspindi mąstymą. Persekiojimas visada rišasi su baime, o baimę visada sukelia nežinojimas. Tokius sapnus galima sustabdyti ir jų visiškai atsikratyti, bet taip įvyks tik pakeitus dienotvarkę, atsisakius žalingų įpročių ir neteisingo gyvenimo būdo. Galbūt prieš miegą žmogus labai daug ir sočiai valgo, galbūt jis žiūri naktinius seansus „tik suaugusiems“, o galbūt trūksta atviro nuoširdaus bendravimo. Visus tuos „galbūt“ galima pakeisti kūryba: dainavimas, piešimas, siuvinėjimas, meistravimas ir bendravimas su panašių polinkių žmonėmis.

Mąstantis žmogus valdo savo emocijas ir planuoja savo gyvenimą, ypač laisvalaikį. Žmogus turi suprasti, kad jis yra vienas ir vienintelis, bet tuo pačiu vienas iš daugelio ir toks pat kaip visi. Šis paradoksas turi tapti gyvenimo pagrindu – vienas žmogus egzistuoti negali, bet tik jo sprendimai keičia jo paties gyvenimą. Išmintingas žmogus pats atsako už savo gyvenimą ir likimą ir tuo pačiu yra atsakingas už visų šalia esančių gyvenimą. Čia belieka pridurti, kad trumpiausias kelias tokiu tapti – laikytis Dešimt Dievo Įsakymų.

Diana Stungurienė 2005-10-24


Seksualiai iškrypę sapnai – tai pirmieji civilizacijos vaisiai Lietuvoje

Jeigu sapnuose jus persekioja seksualinis maniakas, ar šiaip koks iškrypėlis, tai ar ne ženklas, kad didžioji dalis dienos apmąstymų yra apie seksą. Žinoma, labai daug mums padeda nekaltai apnuogintos reklamos, kurias kuria seksualiai alkani ir linkę į nukrypimus. Žodžiu, vienas kitą papildome. Atsirado net ištisos valstybės, kurių politika – tai agresija, seksas ir pinigai. Dar prieš 20 metų tokiais sapnais Lietuvoje nusiskundimai buvo retenybė. Pasirodo, esame tokie silpni ir neatsparūs išoriniams poveikiams, kad reklamos ir filmai gali paversti gyvenimą nemielu.

Yra dvi rūšys reklaminių aukų: prisižiūri ir bijo, o kita – veikia. Persekiotojų ir aukų pilna ne tik sapnuose, bet ir gyvenime. Keista, bet auka nerimsta ir visokiais būdais stengiasi atkreipti į save maniako dėmesį. Ji labai bijo persekiojimo, bet be tos baimės negali gyventi. Žinomi atvejai, kai auką ištraukus iš nelaimės, ji susiranda kitą persekiotoją ir vėl viskas vyksta iš naujo. Tai tiesiog mutuojantis (lot. mutatio – pakitimas, pasikeitimas) meilės jausmas. Persekiotojas-maniakas – tai mutavęs donžuanas, o auka – tai mutavusi koketė. Dažnai maniakas, išprievartaudamas auką, ją seksualiai patenkina, o siaubo sapnai – tai užslėptas mutavęs geismas. Šis reiškinys tik pradžioje kelia baimę, nes mes vis dar turime tikrosios meilės suvokimą, bet jau po keliolikos metų, pasikeitus kelioms kartoms, tokia mutavusi meilė taps norma. Apie tikrąją meilę skaitysime legendose ir svarstysime, ar tai išgalvota, ar tai turi šiek tiek tiesos. Taigi, nenusiminkite, jūs esate šios kitokios, mutavusios meilės pionieriai (pradininkai). Ateityje, kai visi išmoksime taip mutuotai bendrauti, košmarų problema išnyks.

Kyla klausimas, iš kur ši naujoviška meilė pas mus atėjo? Ar tai neišvengiama naujovė – kaip ir sifilis, AIDS – ar kitokia civilizuotos kultūros dalis? Nesunku atsekti šalis-nešėjas šios mutacijos ir šalis-aukas. Ligos priežastis vienintelė – prarastos kultūrinės šaknys. Šalys, sukūrusios aukštą civilizaciją ir praradusios kultūrą, pasmerktos susinaikinti. Juk šalis, kaip ir bet kuris kūnas, susideda iš ląstelių, o valstybės ląstelė – tai šeima. Mutavus ląstelėms, mutuoja valstybė – ir tokių valstybių jau turime ne vieną. Tai jos visas problemas sprendžia smurtu ir prievarta. Tai tų šalių kariai yra mutavusios šeimos vaisius, kuris pagal gamtos apsivalymo dėsnį yra pasmerktas susinaikinti. Iki tam tikro mutacijos laipsnio visada galima sustoti, suprasti klaidą ir pradėti gydytis. Gydymas čia tik vienas – kultūra. Kol žmogus buvo laukinis, jis dauginosi. Tapęs kultūringu, išmoko mylėti. Tapęs civilizuotu, ėmė prievartauti.

Civilizacija nėra kultūros tęsinys, tai kultūros gripas. Atsisakyti civilizacijos tai nereiškia atsisakyti ateities. Civilizacija – tai mutavusi kultūra, kurioje bendradarbiavimas pakeistas konkurencija. Juk nesunkiai galime įsivaizduoti kultūringą, išsimokslinusią, bendradarbiaujančią ir mylinčią visuomenę, tai tikroji mūsų ateitis, bet tik įsileiskime konkurenciją – ir viskas žlugs. Pirmiausia bus sunaikinta meilė, paskui išsimokslinimas ir galiausiai žmogiškumas. Liks tik dvikojų civilizacija, kurios laukia susinaikinimas. Košmariški jūsų sapnai – tai pirmieji lietuviškos civilizacijos požymiai.

Gintautas Stungurys, 2005-10-25

Skaityti 1785 kartai Atnaujinta Ketvirtadienis, 07 kovo 2013 09:28

Palikite komentarą

Įsitikinkite, kad įvedėte reikalingą informaciją, kur nurodyta (*).
HTML kodas nėra neleidžiamas.

  • Moralė yra visų dalykų pagrindas, o tiesa – moralės esmė.

    Mahatma Gandis

Sunday the 24th. Joomla 2.5 Templates Designed by Joomla Templates Free. © Šiaulių m. Rericho v. klubas, studija Gin-Dia
Copyright 2012

©