Jūs esate čia:Klausimai»Ugnies sūnūs
Antradienis, 08 sausio 2013 12:08

Ugnies sūnūs

Parašė 
Įvertinti šį įrašą
(0 balsai)

Ugnies sūnūs

InkvizicijaKlausimas. Iš Veneros atvyko 7 atstovai padėti Žemės gyventojams. Vienas iš jų buvo Liuciferis, jis buvo pats geriausias. Jis tapo Žemės valdovu. Kaip čia dabar išeina? Mes iš Veneros (Ateities planetos) gavome dovanų velnią, „sataną“, tamsos valdovą? Labai jau geri tie mūsų gelbėtojai „Ugnies sūnūs“. Dovanojo Liuciferį, užkrėtė Žemę blogiu, paskui daug tūkstantmečių kovoja su tuo blogiu ir apsimeta Žemės gelbėtojais. Kur jų atsakomybė už savo veiksmus? Nebūtų įsikišę, nebūtų nužmogėjimo. Tai jie atsakingi už žemės nelaimes, ir jie mums skolingi.

Moko kovoti su blogiu, kai patys užaugino Liuciferį. Vadinasi, visi pranašai( Buda, Krišna, Kristus, Zoroastrą) yra tik nevykęs bandymas ištaisyti nedovanotiną Veneros Mokytojų klaidą? Mes nepavykusio bandymo aukos?
Gal aš neteisus? Labai norėčiau, kad paneigtumėte mano abejones.
P.S. Narkotikų platintojai užkrečia tautą narkomanija, o paskui tie patys platintojai organizuoja kovą su narkotikais. Ir narkotikų platinimas, ir kova su jais neša pelną.

Čia kelios ištraukos iš J.Rerih laiškų:

Kosmose daug nuostabių paslapčių, kai dvasia jas liečia, širdis prisipildo džiugesiu ir dėkingumu toms Dvasioms, kurios sukūrė mūsų sąmonę. Ilgus tūkstantmečius pasiaukojančiai tarnaudami žmonijos labui, atsisakę aukščiausiojo džiaugsmo Aukščiausiame (Ugnies) Pasaulyje, Aukštosios Dvasios (Mokytojai iš Veneros) globojo žmones, priimdami jų rankomis nupintus erškėčių vainikus ir gerdami nuodus iš Jų pačių apdovanotosios žmonijos rankų! Kai paslapties skraistė bus pakelta, daugelis širdžių sudrebės pamačiusio, ką padarė savo Išpirkėjams. (8.11.35.)

...gnostikų raštuose galima rasti žinių apie Liuciferį, apie jo pasiaukojimą, vystant žmoguje gėrio ir blogio supratimą. Daug prieštaravimų šioje legendoje. (27.11.37.)

Tas faktas, kad puolusio Angelo dvasios branduolyje yra energija, tapati Žemės energijai, buvo jam pražūtingas, nes per daug artimai „leido“ prisirišti prie Žemės. Kiekvienas pasinėrimas arba įsikūnijimas į tankų kevalą (kūną) neišvengiamai pritemdo dvasios žinojimą. Koks gi stiprus buvo dvasinio žinojimo užtemimas Atlantidos gyvavimo pabaigoje, kai buvo užbaigta dvasios involiucija į materiją! Tik Aukštosios Dvasios atėjusios iš aukštesniųjų planetų, kurių dvasinis potencialas pavaldus aukštajai traukai, per visus žemiškus gyvenimus sugebėjo išlaikyti savo dvasinį Žinojimą. Dabar jūs galite suprasti Didžiosios Aukos mastą, įvykdytą ir tebevykdomą tikrųjų žmonijos Gelbėtojų. Jie prisiekė laimėti kovą prieš blogio jierofantą ir likti Žemėje iki galo su kenčiančia žmonija.

...neišmanėliai šaiposi, kai išgirsta, jog egzistuoja Šėtonas, tuo patvirtindami pasakymą: „Velnio pergalė tame, kad jis įtikino žmones, jog jo nėra.“
Jeigu mes kuo nors netikime arba neigiame, mes nustojame šito saugotis ir lengvai patenkame į tamsos tarnų pinkles. Žinoma, labai liūdna, kad per ilgus šimtmečius giliai įsišaknijo neišmanėliškas ir pavojingas įsitikinimas, kad Šėtonas sužlugdė žmoniją, duodamas žmonėms gėrio ir blogio supratimą. Žmonės įprato kartoti šį bjaurų absurdą ir nesusimąsto, koks būtų buvęs žmogus, jei nebūtų sužinojęs, kas yra gėris ir kas yra blogis? Ar nebūtų jis likęs tik paprastu, neatsakingu gyvuliu? Kuris iš žmonių dabar sutiktų grįžti į gyvulišką egzistavimą, kad ir puikiausiame rojaus sode? Didžioji pasirinkimo dovana arba laisva valia yra Dieviška dovana, tik turėdamas ją žmogus gali tapti panašiu į Dievą. Todėl ši dovana negalėjo būti atnešta tamsos jėgų, tai buvo Šviesos Jėgų dovana. Todėl iš pradžių Pranašo vardas ir buvo Liuciferis – Šviesos Nešėjas, bet amžių eigoje Vakaruose šios legendos prasmė buvo pamesta ir išliko tik Rytų Mokymų šventraščiuose.

Prasmė tokia: kai tik „Šėtonas“ nustojamas nagrinėti prietaringame, dogmatiniame, neturinčiame filosofinės prasmės bažnytiniame aspekte, jis išauga į didingą personažą, kuris iš žemiško žmogaus sukuria dievišką žmogų; ilgam evoliucijos (Mahakalpos) ciklo laikotarpiui atskleidęs Dvasinės Gyvybės dėsnį, išlaisvinęs iš nežinojimo, vadinasi, iš mirties“... Žinoma, šitas „Šėtonas“ yra visų tų Aukštųjų Dvasių visuma, kurie kartu su puolusiu Angelu atnešė žmonijai išmintį ir didžiąją nemirtingumo dovaną. Todėl būtent Jie turėtų būti vadinami Šviesos Nešėjais arba Liuciferiais. Puolęs angelas prarado teisę į šį vardą. (3.12.37.)

„Kokia buvo mūsų planeta iki Liuciferio nuopuolio, galima rasti išlikusiuose rytietiškuose rankraščiuose, tai aprašyta ir „Slaptojoje Doktrinoje“. Taip pat žinome, kokia nuostabi ir aukšta buvo trečios rasės (Atlantai) civilizacija, kai jai vadovavo Didžiosios Dvasios iš Aukštesniųjų Pasaulių.“ (5.4.38.)

Ir kelios ištraukos iš „Slaptosios Doktrinos“ II-o tomo:

„Ezoterinė filosofija nepripažįsta nei gėrio, nei blogio, kaip atskirai egzistuojančių gamtoje. Kosmoso atžvilgiu tiek vieno, tiek kito buvimo priežastis yra priešybių arba kontrastų būtinybė, tai slypi ir žmogaus prigimtyje, pasireiškianti žmogaus nemokšiškume ir aistrose. Nėra velnių arba visiškai ištvirkusių esybių, taip pat kaip nėra visiškai tobulų Angelų, nors gali būti Šviesos ir Tamsos Dvasios; tokiu būdu Liuciferis – tai Prašviesėjimo ir Laisvos Minties Dvasia – metaforiškai žyminti švyturį, kuris tarp rifų ir seklumų padeda žmogui rasti savo Gyvenimo kelią, nes Liuciferis iš vienos pusės, aukščiausia savo išraiška, yra Logosas (Hierarchija yra vienas iš pagrindinių kosminių įstatymų, o kiekviena Visata, Pasaulis arba Planeta turi savo Logosą, kuris atsakingas už tą Planetą, pasaulį ar Visatą), o iš kitos pusės, savo žemojoje išraiškoje, yra „Priešininkas“ – abu šie aspektai atsispindi mūsų Ego. (189 p.)

„Nuo tada, kai bažnyčia kovodama su manicheizmu (religija, jungianti zoroastrizmą su budizmu, gnosticizmą su krikščionybės elementais; pradininkas mokytojas Manis, gyvenęs apie 216 – 276), sukūrė velnią, ir šį teologinį slopintuvą priskyrė švytinčiai dieviškai Žvaigždei Liuciferiui, „Ryto Sūnui“, tokiu būdu sukūrusi, gigantiškiausią iš visų savo paradoksų – juodą ir niūrią Šviesą, šis mitas per daug giliai įleido šaknis į aklo tikėjimo dirvą, kad mūsų amžiuje būtų leista netgi tiems, kurie nesutinka su jos dogmomis ir juokiasi iš jos šėtono, apdovanoto ragais ir kanopomis, išstoti drąsiai ir pripažinti vieno iš seniausių padavimų.“ (274 p.)

„Dabar įrodyta, kad Šėtonas arba Raudonasis Ugninis Drakonas, „Fosforo Valdovas“ – siera, tapo teologiniu „patobulinimu“ – ir Liuciferis arba „Šviesos Nešėjas“ yra mumyse; tai mūsų Protas, mūsų Gundytojas ir Atpirkėjas, mūsų išmintingas Išlaisvintojas ir Išgelbėtojas nuo gyvuliškumo apraiškų. Be šio principo – Proto emanacijos – neabejotinai, mes nesiskirtume nuo gyvulių. Pirmasis žmogus Adomas buvo tik sukurtas kaip gyva dvasia, paskutinis Adomas buvo sukurtas kaip kurianti gyvybę dvasia, –sako Povilas (Pirmasis laiškas korintiečiams. 15. 44), jo žodžiai kalba apie žmogaus sukūrimą. Be tos kuriančios gyvybę sielos arba žmogiškos išminties, arba dvasios nebūtų skirtumo tarp žmogaus ir žvėries, kalbant apie jų veiksmus. Tigras ir asilas, vanagas ir balandis, kiekvienas jų yra švarus ir nekaltas, nes jie neatsakingi. Jie veikia pagal instinktą: tigras ir vanagas žudo taip pat abejingai, kaip ir balandis lesa grūdus, o asilas ėda dagilius.

Jeigu Nuopuolis turėtų tokią reikšmę, kokią jam suteikia teologija, jeigu Nuopuolis būtų įvykęs kaip priešiškas gamtai veiksmas ir būtų buvęs nuodėmė, tai ką reikėtų pasakyti apie gyvūnus? Jeigu mums atsakys, kad jie daugina savo rūšį tęsdami „prigimtinę nuodėmę“, už kurią Dievas prakeikė Žemę, reiškia, ir visa kas joje gyva, –užduosime kitą klausimą. Teologija, kaip ir mokslas, mums teigia, kad gyviai Žemėje gyveno daug anksčiau nei žmonės. Mes klausiame teologų: kaip jie iki tol dauginosi, kol vaisius nuo Gėrio ir Blogio Pažinimo medžio nebuvo nuskintas? Kaip pasakyta:

„Krikščionys – būdami ne tokie įžvalgūs kaip didysis Mistikas ir Atpirkėjas, kurio vardą jie prisiėmė ir kurio doktrinų (mokslinių teiginių visuma) nesupratę jas užmaskavo, kurio atminimą apjuodino savo darbais, priėmė žydų Jehovą, ir nesėkmingai bandė sutaikyti Šviesos ir Laisvės Evangeliją su Tamsos ir Vergovės Dievybe“. (595 p.)

P.S. Reikia atidžiai perskaityti „Slaptąją Doktriną“, tada prašviesės. Dėl narkotikų mūsų nuomonės sutampa: svarbiausia yra pinigai.

Skaityti 1682 kartai Atnaujinta Pirmadienis, 04 kovo 2013 18:38
Daugiau šioje kategorijoje: « Ugninis ryšys – tai ...

Palikite komentarą

Įsitikinkite, kad įvedėte reikalingą informaciją, kur nurodyta (*).
HTML kodas nėra neleidžiamas.

  • Moralė yra visų dalykų pagrindas, o tiesa – moralės esmė.

    Mahatma Gandis

Thursday the 23rd. Joomla 2.5 Templates Designed by Joomla Templates Free. © Šiaulių m. Rericho v. klubas, studija Gin-Dia
Copyright 2012

©