Jūs esate čia:gindia tinklas»Rambyno kronika»2013m. Susipažinome Bitėnuose
Sekmadienis, 04 gegužės 2014 10:05

2013m. Susipažinome Bitėnuose

Parašė 
Įvertinti šį įrašą
(0 balsai)

Susipažinome Bitėnuose. Sveikiname Onę Šeštokienę, balandžio 5 dieną švenčiančią garbų jubiliejų. Daugiau FOTO

Gyvenimas – tai nesibaigiantis kelias, vingiuotas, kalnuotas, vietomis lygus, kaip asfaltuotas, o vietomis lyg žvyrkelis, su giliai išmuštomis duobėmis. Tame nesibaigiančiame kelyje nuolat sutinkame žmones. Vieni jų pasirodo ir dingsta, o su kitais bendravimas tvirtėja ir auga, kol vieną dieną pamatome, kad tas žmogus jau gretimai eina Gyvenimo Keliu, kad jis jau dalyvauja mūsų gyvenimo įvykiuose, kad jis tampa netgi artimesniu už artimuosius. Taip mūsų bendražyge tapo ir Onė Šeštokienė. O gal tai mes tapome jos Gyvenimo dalimi? 

2000-aisiais pirmą kartą apsilankėme Bitėnuose, norėjome arčiau pažinti ten besirenkančius žmones, vadinančius save vydūnininkais. Atvykome tiesiai į šventę – buvo švenčiamas Onos vardadienis. Tąkart daugiau buvome šventės stebėtojai.

Bėgo metai, keitėsi stovyklos veidas, mainėsi žmonės. Onės Šeštokienės pastangomis stovyklos gyvenime įvyko daugybę pokyčių. Iš virtuvės dingo mėsiški patiekalai. Argumentas labai paprastas – vydūnininkų stovykla, vadinasi, ir maitintis privalu pagal Vydūną – kaip jei ne praktiškai įrodyti pagarbą išminčiui, kurio vardu vadinasi draugija. Ne sykį buvo bandyta šią Onės „naujovę“ sugriauti ir sunaikinti, beje kaip ir kiekvieną gerą darbą, bet Onė toje kovoje buvo ne vieniša – ją, visų pirma, palaikė Vydūnas, taigi besipriešinantiems liko tik prisitaikyti. O šiandien jau daugelis stovyklautojų dėkoja už galimybę maitintis pagal Vydūną. Taip Onės dėka vydūnininkai stovykloje prisilietė prie Vydūno pamokymų apie maitinimąsi. „Pagal Vydūno pamokymus valgyti naudinga būtų visuose gausesniuose žmonių susibūrimuose,“ – teigia Onė. – Sumažėtų įtampa, agresija, pykčiai, kuriuos sukelia nužudyto gyvūno mėsa.“

Stovykloje švenčių metu Onė pasipuošia tautiniais rūbais. Paskutiniais metais jau baltiška apranga džiugina mūsų akis ir vis moko, kaip pačiam rūbą pasisiūdinti, įvairiausias detales ir smulkmenas išaiškina. Kiek malonių akimirkų prabėgo besikalbant apie tautinius rūbus! Kelerius metus mokėmės pinti juostas. Onė kantriai mokė norinčiuosius, bet tos kantrybės tiek maža, daugelis tik pabandė, tuom ir užsibaigė pamokos. Mes gi nepasidavėme, kelis metus iš eilės žiemomis pynėme juostas, ir ne tik jas – ir vyrišką kaklaraištį išmokome nupinti. Susipažinome su spalvų reikšmėmis ir derinimu. Juosta turi būti didinga, o ne šiaip marga pynė. Malonus užsiėmimas, neleidžiantis pirštams sukembti, o ir ramybę nešantis – „užsimetei“ juostą ir jau nebeliko laiko tuštiems plepalams ar lakstymams. Palinko galva prie rašto ir jau diena pralėkė susikaupime. Nebelieka laiko nuobodžiavimui ar tuščiam jo švaistymui.

Bitėnuose Onė kaip namie – ne su vienu bitėniškiu pažįstama ir draugystę užsimezgusi. Tai bulvių, tai morkų, tai pieno – žino Onė, pas ką kreiptis. Bendrauja ji ir su vietinėmis auksarankėmis. Prieš kelis metus perdavusi stovyklos šeimininkės pareigas, ji kaip ir įpratusi toliau keliasi pirmoji – jei prireiks pagalbos, virtuvėje visada padės ir patars.

Prieš keletą metų su Gražbyle Venclaukaite, Vydūno krikštadukte lankėmės Vilniuje, susitikome su vydūninkais. Nakvynei apsistojome pas Onę. Rūpinosi mumis, vaišino ir dar į namus lauktuvių pridėjo, džiaugiasi iki šiolei širdis viešnage.

2012-ųjų pavasarį šį pasaulį paliko Vytautas Gurevičius, vydūnininkas, Onės draugas ir bendramintis, nuo pat pirmųjų stovyklų kartu atvykdavę į Bitėnus. Sunku išsiskirti su draugu, bet taip jau surėdytas tas pasaulis – vieni išeina, o kiti ateina... Liko brangūs širdžiai prisiminimai ir gražus palinkėjimas paties rašytoje ir dovanotoje Onei knygoje:

„Vydūnininkei, mielai Onutei, žolynų pasaulio žinovei linki Florą (augalų deivę) ir toliau populiarinti, tuo džiaugtis ir didžiuotis mūsų tarpe.“

Vytautas (Gurevičius), knygos „Raktas į sveiką ir dvasingą gyvenimą. Odė dievui ir žmogui“ autorius, Vilnius 2010.02.08

*

2012-ųjų pavasarį Onės pakviesti nuvykome į Jorės šventę. Ant Kulionių piliakalnio, šalia Molėtų susiburia palaikantys baltų kultūrą. Ir vėl naujos patirtys, naujos pažintys.

Beveik nematomai ir nepastebimai susidraugavome su One Šeštokienė. Dabar mums jau sunku be jos įsivaizduoti savo gyvenimą. Dėkojame mielai Onei už visas patirtis, pažintis, pamokas ir draugystę.

„Taip tad aušta žmonėms naujas rytmetis. ... Į visa, kas jiems tenka, jie žiūri kaip į jiems reikalingą patyrimą ir net paramą taurėjimui, žmoniškos esmės įsigalėjimui. Ir jiems taip tarpstant, jie ne vien sau, bet ir visai žmonijai sukelia pakitimą, su kuriuo žmonija tampa nauja, tikriausiai žmoniška, net ir dieviška.“ /Vydūnas, III T., Patartina laikysena visai laikais/

Gintautas ir Diana Stunguriai.

Parašyta 2013-04-04

Skaityti 1102 kartai Atnaujinta Sekmadienis, 04 gegužės 2014 10:08

Palikite komentarą

Įsitikinkite, kad įvedėte reikalingą informaciją, kur nurodyta (*).
HTML kodas nėra neleidžiamas.

  • Moralė yra visų dalykų pagrindas, o tiesa – moralės esmė.

    Mahatma Gandis

Saturday the 16th. Joomla 2.5 Templates Designed by Joomla Templates Free. © Šiaulių m. Rericho v. klubas, studija Gin-Dia
Copyright 2012

©