Jūs esate čia:gindia tinklas»Rambyno kronika»2012m. Lankytojų centras Rambyne
Sekmadienis, 04 gegužės 2014 08:27

2012m. Lankytojų centras Rambyne

Parašė 
Įvertinti šį įrašą
(0 balsai)

 Lankytojų centras Rambyne jau atvėrė duris (2012 rugpjūčio 24d)

Kelionė į Mažąją Lietuvą, į Rambyną, Bitėnus visada sukelia širdyje džiaugsmą.Šiais metais Paskutiniai Gandro Pavakariai vietinei bendruomenei ypatingi,nes jie sutapo su Rambyno regioninio parko įsteigimo 20-mečiu (rugsėjo 24d.) ir su įkurtuvėmis – duris atvėrė erdvus ir modernus Lankytojų centras.

 

Todėl į Gandro Pavakarius sugužėjo nemažas būrys svečių, artimesnių ir tolimesnių kaimynų, kolegų ir draugų.Pasipuošę, nešini dovanomis atvykusieji būriavosi erdviame direkcijos kieme. Svetinga šeimininkė – Rambyno regioninio parko direktorė Diana Milašauskienė svečius kvietė užsiregistruoti, trumpam prisėsti po kelionės, paskanauti šeivamedžio gėrimo ir kitų gardumynų. Vos pusvalandis skirtas priėmimui ir šventė prasidės – vyr. kultūrologė Giedrė Skipitienė jau kviečia visus į talpų autobusą, tuoj pajudėsime link piliakalnių, stūksančių Rambyno regioninio parko teritorijoje.

*

Ištisas tris valandas keliavome po Rambyno regioninį parką. Aplankėme tris piliakalnius, nuo kurių mus pasitikdavo trimito garsas, o jaunieji bitėniškiai deklamavo eiles. Skaisčiai švietė saulė ir jau į trečią piliakalnį įkopti pasidarė ne taip lengva, prireikė valandėlės atsipūtimui. Visas tris valandas Giedrė Skipitienė pasakojo įdomiausias istorijas apie krašto praeitį.

Tik skaudu buvo matyti išardytus ąžuolinius laiptus ir sulankstytas žymas prie tik ką „prikeltų“ piliakalnių – tarsi svetimtaučiai ateiviai vis dar naikintų mūsų šalį. Deja, šiandieniniai naikinimai jau daromi mūsų tautiečių rankomis. Šventėje dalyvavo šiaulietis piliakalnių tvarkybos darbų projekto autorius Juozas Lukošiūnas, pagarbiai vadinamas „piliakalnių daktaru“, vos prieš savaitę jis lankėsi piliakalniuose, kuriuose dar niekas nebuvo sugadinta...

*

„Gabija-Ugnele, dek ant Šventojo Rambyno aukuro, sušildyk mūsų namus ir apšviesk juos, ištirpdyk ledą mūsų širdyse, išvaryk godulį, pavydą ir visas kitas negeroves“ – tokiais žodžiais mus pasitiko garbieji Bitėnų senbuviai Birutė ir Kazimieras Žemguliai ant alkakalnio. Tarsi senovės vaidilos jie aukojo aukas seniesiems lietuviškiems dievams – Perkūnui, Gabijai, Žemynai, Austėjai, Bubilui, Laimai, Mildai... Žolynais buvo padėkota už globojamus mūsų laukus, pievas, miškus – už visą Gamtą, „o ypač mūsų senąjį Rambyną, mūsų protėvių šventovę, kad jis ilgai-ilgai būtų ir kviestų susiburti mūsų ateities kartas“. Meduoto bičių korio auka – už bitutes, vabzdžius, paukščius ir paukštelius, už visus gyvūnus, kurie tiktai yra mūsų šalyje – „globokite juos, Dievai, ir dauginkite“. Ir paskutinė dovana – šiųmetiniai grūdai, kad palaimintų dievai sunkią žemdirbių dalią, kad palengvintų jų darbą, kad jų aruodai visada būtų pilni ir kad ant mūsų stalų netrūktų duonelės kasdieninės. Birutė Žemulienė visiems palinkėjo, kad Rambynas taptų traukos vieta, kurioje visi pasisemtų stiprybės iš mūsų protėvių, kovojusių už mūsų Tėvynės laisvę. Palinkėjo visiems gerbti ir mylėti Rambyną, o neieškoti čia pramogų bei linksmybių, ir pridūrė, kad bent jau nešiukšlintume Rambyne.

Padėką dievams pratęsė skambi daina apie Rambyną, atliekama draugijos „Lietuvai pagražinti“ dainininkių, nuvilnijusi Nemuno vandenimis į tolius.

*

Mes ir vėl Rambyno parko kiemelyje: padėkos, sveikinimai, prisiminimai... Jau kerpama juostelė, simboliškai užtvėrusi kelią į naująjį Lankytojų centrą. Čia gražu ir įdomu, tikimės, dar ne sykį su bendraminčiais ir Vydūno mylėtojais užsuksime įdėmiau pastudijuoti stendus ir ekspozicijas. O dabar jau kviečia vaišių stalas. Juk šiandien Paskutiniai Gandro pavakariai, Bitėnų šeimininkės jau dalina garuojantį kugelį.

 Parašė Diana Stungurienė, 2012 rugsėjo 7d.

Dokumentinis filmas „Gandro pavakariai 2012“

Pilakalniai

Rambyno regioniniame parke Lankytojų Centro įkurtuvės prasidėjo dainomis ir K. Donelaičio poemos ištrauka. Direktorė Diana Milašauskienė padėkojo darbus atlikusių organizacijų atstovams ir Rambyno regioninio parko vardu priėmė sveikinimus iš atvykusių į atidarymo šventę svečių.

 
sveikinimai
*
*
*

„Niekas nežino, kiek šimtmečių skal­viai saugojo iškilųjį Rambyno kalną nuo grėsmingų užpuolikų ir klastin­gų neprietelių, draugais apsimetusių. Puslankiu, iš rytų, pietų ir vakarų, Rambyną supo gynybinės pilys, ne­leidusios išniekinti ir sunaikinti šven­čiausios vietos.

Tačiau skalvių gentis buvo nuka­riauta, pilys sudegintos, Rambyno šventvietė sunaikinta. Daug metų pra­ėjo nuo tų laikų, istorija dažnai pasuk­davo ne baltams palankia kryptimi. Garbinga ir romantiška skalvių genties istorija nugrimzdo į užmarštį. Piliakal­nius paslėpė miškai ir brūzgynai... XIXa. apie juos priminė Tilžės mokytojas Eduardas Gizevijus, surinkęs, užrašęs ir pagarsinęs plačiai po Europą padavimus ir legendas apie Opstainių, Šereiklaukio piliakalnius, Sidabrakalnį ir Rambyną.“

Rambynas Nr.2 (12) /regioninio parko direkcijos leidinys visuomenei/

„Rambyno kalnas – sena baltiška šventvietė, ilgiausiai ja išbuvusi, net iki 1811m. Sunaikinus šventąjį aukų akmenį kraštą pradėjo persekioti ne­laimės. Dievų kerštas buvęs grėsmin­gas. Kalnas tris kartus griuvo. Šventoji kalno vieta nugarmėjo į Nemuną se­niai – 1835m. Tada Nemuno vande­nys į marias nunešė ir šventa vadintą kalno vietą, ant kurios ilgus metus sto­vėjo aukų akmuo. Tačiau garsas apie Rambyno šventvietę sklido plačiai ir žmonės nenustojo lankyti Rambyno net tada, kai akmuo virto girnomis. Tas girnas, nukaltas iš šventojo akmens, per 20 metų plaktukais, gremžtukais žmonės po platųjį pasaulį išsinešiojo.

Mūsų dienomis Rambynas – ne tik šventvietė, bet ir vienintelė Lietuvoje vieta, iš kurios taip plačiai atsiveria Ragainė, Tilžė, Mažvydo vaikščioti takai, suskamba Vydūno choro aidai, atplaukiantys Nemunu iš jo miesto Tilžės į jo žemę Rambyną.


Proskyna, įrengta Ragainės krypti­mi, atvėrė puikią panoramą į Nemuno vingį, Merguvos ir Nemuno santaką. Rambyno kalno šlaitai sutvirtinti, kad aukštieji dievai – Perkūnas, Patrimpas, deivė Laima, nerūstautų. Rėvoje, kuria šimtmečiais žmonės, švarūs, pasipuo­šę ir apsiavę, kopė į Rambyno kalną, vėl įrengti laiptai. Kiekvienas lankydamas Rambyną turėtų jį pagerbti prisimindamas išny­kusias baltų gentis, kovas už lietuviš­ką žodį ir raštą. Gal Rambynas suteiks mums jėgų saugoti savo tautos orumą ir garbę.“

Rambynas Nr.2 (12) /regioninio parko direkcijos leidinys visuomenei/.

Foto albumas Paskutiniai gandro pavakariai 2012m.

 
Skaityti 1957 kartai Atnaujinta Sekmadienis, 04 gegužės 2014 08:45

Palikite komentarą

Įsitikinkite, kad įvedėte reikalingą informaciją, kur nurodyta (*).
HTML kodas nėra neleidžiamas.

  • Moralė yra visų dalykų pagrindas, o tiesa – moralės esmė.

    Mahatma Gandis

Monday the 21st. Joomla 2.5 Templates Designed by Joomla Templates Free. © Šiaulių m. Rericho v. klubas, studija Gin-Dia
Copyright 2012

©