Jūs esate čia:gindia tinklas»Rambyno kronika»2008m. Apie Rambyną ir Bitėnus
Antradienis, 29 balandžio 2014 19:03

2008m. Apie Rambyną ir Bitėnus

Parašė  Diana Stungurienė
Įvertinti šį įrašą
(0 balsai)

Rambynas – 46 m virš jūros lygio iškilusi kalva Vilkyškių kalvagūbrio gale prie Nemuno. Tikrojo kalno jau nebėra: dalį jo nusinešė Nemuno srovė. Maždaug 400 m ilgio ir 27 m aukščio masyvas nuslinko upėn 1835-aisiais. Kalnas vėl griuvo 1876 ir 1926 metais.

Rambynas garsus kaip alkakalnis, šventa skalvių vieta. Svarbiausias šventos vietos simbolis buvo aukų akmuo su iškaltais kalavijo, žmogaus rankos ir kojos antspaudais. 10 m apimties, 1,5-2,7 m aukščio.

Apie Rambyną ir jo apylinkes išlikę daug pasakojimų ir legendų. Padavimai kalba apie akmeninį aukurą, šį akmenį ant Rambyno padėjo pats Perkūnas, o po juo pakasė aukso dubenį ir sidabrines akėčias...

Nuo 1884m. ant Rambyno kalvos pradėtos rengti Joninių šventės. Aukščiausioje kalvelės vietoje šalia pokario metais sumūryto aukuro guli aukuro akmuo su Gedimino stulpais.

Važiuojant  tuo pačiu Rambyno šlaito keliu į Bitėnus, kairėje pusėje pamatysite Bitėnų kapinaites. Jose palaidoti Vydūnas (1868–1953; 1991m. spalio mėn. į Lietuvą sugrįžo Vydūnas ir amžiams atgulė Bitėnų kapinėse) ir M.Jankaus (1958-1946; 1993 m. gegužės mėn. urna su Martyno Jankaus pelenais grįžo iš Vokietijos ir buvo palaidota Jankų šeimos kape).

***

Nuo Rambyno pažvelgus į pietryčius, už Nemuno galima pamtyti Ragainės miestą, o pažvelgus į vakarus – Tilžę.

Ragainė (Nemanas). Dar iki kryžiuočių pasirodymo Ragainėje buvo stipri skalvių pilis. 1409m. vietoj kurios kryžiuočiai pastatė mūrinę pilį. Miesto teises Ragainė gavo 722m.

19a. Ragainėje pastatytas didžiulis celiuliozės fabrikas, veikiantis ir šiais laikais. Buvo žemės ūkio mašinų, keramikos fabrikai, kelios lentpjūvės.

Nuo 1549m. Ragainės klebonu dirbo pirmosios lietuviškos knygos autorius Martynas Mažvydas, čia pragyveno 14 metų ir mirė 1563m. Manoma, kad palaidotas bažnyčios požemy.

19a. pabaigoje ir 20a. pradžioje Ragainė buvo svarbus lietuviškos spaudos leidimo centras. 1882m. Ragainėje įsteigtą mokytojų seminariją baigė V. Storosta-Vydūnas. Dabar miestas užima svarbią vietą Kaliningrado srities ūkyje.

Tilžė (Sovietskas – miestas prie Tilžės upės žiočių, kur senovėje buvo skalvių gyvenvietė Spitrė. 1288m. kryžiuočiai šioje vietoje pastatė pilį, kuri ne kartą buvo sugriauta ir atstatyta. 1537m. hercogas Albrechtas joje įsirengė reprezentacinius rūmus.

1552m. Tilžė jau buvo miestas su turgumi, bažnyčia ir 12 smuklių. Miestas prekiavo su Lietuva. 19a. pastatyti cukraus, celiuliozės, trąšų, muilo, saldainių fabrikai, veikė 6 plytinės. Plentas ir geležinkelis sujungė Tilžę su Karaliaučiumi (Kaliningradas).

1609m. Tilžėje gimė pirmosios lietuvių kalbos gramatikos autorius Danielius Kleinas.

1881m. spaudos įmonę įsteigė O.Mauderodė ir išspausdino 361 lietuvišką knygą, leido „Varpą “, „Ūkininką“, „Naują lietuvišką ceitungą“, „Apžvalgą“.

1896-1940m. čia veikė Enzio Jagomasto (1870-1941) spaustuvė „Lituania“, spausdinusi lietuviškus laikraščius ir knygas.

1885m. Tilžėje įkurta visuomeninė lietuvių draugija „Birutė“, gyveno ir dirbo rašytojas V.Storosta-Vydūnas. Namas, kuriame jis gyveno nuo 1933m., yra V.Lenino g. 17. Prie jo 1989m. atidengta memorialinė lenta. Iš Tilžės į  Lietuvą vykstama pastatytu per Nemuną Prūsijos karalienės Luizės tiltu.

***

1992m., siekiant išsaugoti legendinį Rambyno kalną, Nemuno žemupio kraštovaizdį, jo gamtinę ekosistemą ir kultūros paveldo vertybes, įkurtas Rambyno regioninis parkas. Parke yra 8 kaimai, 247 ha vandens telkinių, Nemuno slėnyje – 33 senvaginiai ežerai.

Rambyno regioninio parko darbuotojai saugo ir tvarko gamtos ir kultūros paveldą bei kraštovaizdį.

Tai vieta, kur maždaug prieš 14 000 metų buvo sustojęs paskutinis apledėjimas Lietuvoje. Būtent ledynas yra to mus supančio grožio „kaltininkas“.

Jis yra aukštėjančių Vilkyškių kalvagūbrio kalvų virtinės pabaiga Lietuvos pusėje, besibaigianti gražia panorama, vaizdu į Tilžę. Tuo metu, kai čia buvo sustojęs ledynas, Nemunas perskyrė Vilkyškių gūbrį į dvi dalis, kurių viena liko Lietuvoje, o kita dabar yra jau Karaliaučiaus srityje. Vandens versmių kovoje su kalvagūbriu ir susidarė Rambyno kalnas.

Palyginti su kitomis saugomomis Lietuvos teritorijomis, parkas yra gana nedidelis. Jo plotas – tik 4811 hektarų, apie 13 kilometrų ribojasi su Nemuno upe bei Rusijos Federacija.

 ***

Bitėnai – kaimas Rambyno papėdėje, dešiniajame Bitės upelio krante, minimas nuo 16a. vidurio. Bitėnų kaimas pasidarė žinomu ir svarbiu tada, kai Mažoji Lietuva ėmė gelbėti Didžiąją Lietuvą nuo nutautinimo – Bitėnai tapo pagrindiniu knygnešių susibūrimo centru. 1981m. įkurtas Martyno Jankaus (1858-1946) muziejus-spaustuvė. M.Jankus buvo spaustuvininkas, lietuviškos spaudos leidėjas ir platintojas, Mažosios Lietuvos visuomenės veikėjas, 1892-1908 m. Bitėnuose išspausdino 360 pavadinimų knygų ir 25 periodinius leidinius.

1709-1711m. Mažąją Lietuvą siaubęs maras Bitėnų kaimo nepalietė. Anot vieno šaltinio, todėl, kad „čia buvęs geras oras“. Oras Bitėnuose tikrai buvo geras, tam turėjo įtakos geografinė kaimo padėtis: iš trijų pusių jį supo miškai, o iš pietų pusės – Nemunas. O gal bitėniškius globoja slėpiningojo Rambyno kalno pagonių dievai?

Bitėnuose kiekvieną pavasarį įsikuria gandrų kolonija, kuri ypatinga tuo, kad yra natūrali, žmogus mažai prisidėjęs prie jos formavimo. Patys gandrai gana tankiai įsikūria vienoje vietoje, pušų medžiuose, o tai jiems, beje, nebūdinga.

 

Skaityti 1148 kartai Atnaujinta Antradienis, 29 balandžio 2014 19:27

Palikite komentarą

Įsitikinkite, kad įvedėte reikalingą informaciją, kur nurodyta (*).
HTML kodas nėra neleidžiamas.

  • Moralė yra visų dalykų pagrindas, o tiesa – moralės esmė.

    Mahatma Gandis

Saturday the 16th. Joomla 2.5 Templates Designed by Joomla Templates Free. © Šiaulių m. Rericho v. klubas, studija Gin-Dia
Copyright 2012

©