Jūs esate čia:gindia tinklas»Rambyno kronika»2006m. Laikas nestovi vietoje
Antradienis, 29 balandžio 2014 13:33

2006m. Laikas nestovi vietoje

Parašė  Diana Stungurienė
Įvertinti šį įrašą
(0 balsai)

Laikas nestovi vietoje, po kelerių metų pertraukos jau antri metai išgyvename keletą nuostabių dienų vydūniečių stovykloje. Kas važiuoja į Turkiją, kas į Ispaniją, o mes važiuojame ... svarbiausia ne tai, kur mes važiuojame, daug svarbiau, dėl ko mes ten važiuojame. Nes jau pati vieta, pirmiausia, yra svarbi savo šeimininkais, žmonėmis, kurie 13 metų, be pertraukų, priima stovyklautojus į savo kiemą.

Taip jie elgiasi laisva valia ir be atlygio. Mes mažai susimąstome ir suvokiame, ką reiškia į savo kiemą įsileisti būrį miestiečių. Mes net neįsivaizduojame, kaip miesto žmogus atitolęs nuo gamtos. Dažnas miestietis net nežino, kad trypiama žolė ilgainiui sunyksta, o nulaužta šaka sustabdo viso medžio augimą; kad vienkartiniai indai ir kiti civilizacijos atradimai metų metais nesuyra, o deginami siaubingai užteršia orą, ir todėl yra baisiausi gamtos priešai. Miestiečiai jau pamiršo, kad sėkmingam gyvenimui svarbiausia yra bendravimas su kaimynais, nes kas gi pirmiausia padės, ištikus nelaimei?

Į stovyklą suvažiuoja žmonės iš įvairių Lietuvos miestų ir visi jie yra vydūniečiai. Būtent Vydūno išmintis ir yra visų tų susibūrimų pagrindas, nes priešingu atveju asmeninis egoizmas iškart sunaikintų šį sambūrį. Juk stovykla, iš esmės, nieko nesiskiria nuo ekstremalių išbandymų: miegas palapinėse, nepriklausomai nuo oro sąlygų, maistas ruošiamas čia pat: tris kartus per dieną ir iš tų produktų, kuriuos patys ir susiveža stovyklautojai. Be to, kasdien yra kolektyvinis darbas ir bendravimas. Pasislėpti nėra kur, mažytės savanaudiškumo gyvatėlės tiesiog lenda viena po kitos – tai miego trūksta, tai šonas po lietaus sušlapo, tai košė neskani, tai dėmesio per maža...  Taigi, pirmąsias dienas daug laiko skiriama taip vadinamam „susibėgimui“, pažinčiai.

Stovykla trunka tik savaitę, todėl visi įvykiai suspausti erdvėje ir pagreitinti laike. Ir jeigu ne kiekvieno asmeninis pasiruošimas stovyklai, kuris trunka metus laiko nuo vienos stovyklos iki kitos, žmonės kaip mat susipyktų ir išsiskirstytų – gyvuliška žmogaus prigimtis labai linkusi užgožti žmogiškąją, ypač chaoso metu. Visi stovyklautojai žino ir ruošiasi tam; svarbiausia, išlaikyti toleranciją, pakantą ir geranoriškumą – šie pagalbininkai padės nurimti pačiai stipriausiai emocinei audrai, duos atsakymus į visus klausimus ir padės susidraugauti, o jau draugas draugui visų pirmą padėti nori, o ne pakenkti. Todėl svarbiausia, kad pirmomis susitikimo akimirkomis kur nors širdies kampelyje neužsislėptų pavydas ir įsižeidimas. Mieste susikurtos privilegijos stovykloje neturi galios, todėl žmogus tarsi apsinuogina, praranda dirbtinus šarvus, kuriuos sukuria pareigos, turtas ir kitos privilegijos. Kiekvienas žodis, mostas, sprendimas atskleidžia charakterį ir įpročius, todėl tik nuo paties stovyklautojo priklauso, ar kitais metais jam atsiras vieta stovykloje?

Taip gyvena vydūniečiai, jų gyvenimas neturi sezonų, o savaitės stovykla yra tarsi kasmetinis egzaminas pagal Vydūną, arba kitais žodžiais pagal Teosofiją. Juk teosofas moko ir auklėja tik savo pavyzdžiu, o paaiškinti gali tik tai, ką pats suprato ir išsiaiškino. Štai taip metai po metų įvairių miestų atstovai, parsiveža į namus žmonių tarpusavio bendravimo etaloną – taip šalyje apvaloma ir sutvirtinama lietuvybė.

Foto albumas: Bitėnai 2006m. 

Skaityti 1600 kartai Atnaujinta Antradienis, 29 balandžio 2014 13:44

Palikite komentarą

Įsitikinkite, kad įvedėte reikalingą informaciją, kur nurodyta (*).
HTML kodas nėra neleidžiamas.

  • Moralė yra visų dalykų pagrindas, o tiesa – moralės esmė.

    Mahatma Gandis

Saturday the 25th. Joomla 2.5 Templates Designed by Joomla Templates Free. © Šiaulių m. Rericho v. klubas, studija Gin-Dia
Copyright 2012

©