Žmonijos susivienijimas yra pasaulinės evoliucijos uždavinys. Menas – tai subtilus ginklas prieš grubumą, tai siekis atgaivinti savyje dieviškąją dvasią.
Susivienyti sunku, kiekvienas toks bandymas iššaukia pasipriešinimą, kuris planetos mastu apsireiškia siaubingų, viską naikinančių karų pavidalu. Ir tai neišvengiama, nes tik kovų sūkuryje gimsta žmonių ir šalių susijungimai.
Šiaulių dienos 777. Septynias dienas Šiaulių miestas šventė savo 777-ą gimtadienį. Kiekvienas, kuris norėjo ir netingėjo, šioje didžiulėje šventėje galėjo surasti sau veiklos ir šventinės nuotaikos nišą, malonią širdžiai vietelę. Mes šventėje buvome vos dvi dienas – pirmąją-pirmadienį ir šeštąją-šeštadienį. Pirmadienį turėjome konkretų tikslą – aplankyti vienai dienai „atidarytą“ Kapitolijaus kino teatrą.
Ten žiūrėjome Šiaulių kino meno klubo sumontuotą 24 minučių filmą „Šiauliai tarpukaryje“. Kažkodėl šis renginys nebuvo įtrauktas į miesto savivaldybėje skelbtų šventinių renginių sąrašą, ir jei ne facebook informacija iš Viktoro Gundajevo, apie tai net nebūtume žinoję. Gal todėl ir lankytojų buvo mažoka... Taip, Šiauliai stipriai pasikeitė. Suprantama – mūsų miestas kryžkelėje ir griaunamas per kiekvieną karą.
Po filmo vaikščiojome Vilniaus gatve – Pėsčiųjų Bulvaru, kuris tiesiog buvo sausakimšas nuo renginių ir žiūrovų. Pirmadienis buvo moksleivių diena, vaikai iš įvairių mokyklų inscenizavo svarbius Šiauliams įvykius.
Kultūra ir civilizacija – priešybių vienybė. Krikščionybė, islamas ir kitos religijos – tai dvasiniai civilizacijos centrai, tai dvasios išraiška išorėje arba per materiją. Arba Dangiškas Pasaulis „nuleistas“ ant Žemės. Kaip Dangus skiriasi nuo Žemė, taip ir religijos skiriasi nuo dvasios suvokimo. Taip jausmai ir emociniai išgyvenimai skiriasi nuo Žinojimo arba nuo Evoliucijos Suvokimo.
„Bejausmė mintis yra pats nepakenčiamiausias žmonijos išniekinimas. Senovės filosofai nepriimdavo į savo valstybę beširdžių žmonių. Platonas savo „Respublikoje“ ir Aristotelis „Politikoje“ kalbėjo apie bendraminčių visuomenę. Jie niekaip negalėjo susitaikyti su tironais, šventeivomis ir apgavikais.
Visa mūsų ateitis, visas mūsų likimas priklauso nuo mūsų mąstymo krypties. Kas laiko gobšuolį pririštą prie aukso skrynios? Mintis! Kas traukia girtuoklį prie butelio? Mintis! Kas leido kažkam aplankyti Venerą? Mintis apie šią planetą. Mintimis mes judame ir mintimis mes pasiekiame savo tikslą.
Н.Уранов. „Размышляя над Беспредельностью“ . Москва, 2000. Ч.II.С.93
Šį klausimą girdime kasdien, tiksliau tik antrąją jos dalį – paskutinė Europoje sostinė, kurioje dar nevyko gėjų paradas! Kokia gėda, kokia netolerancija, koks nesolidarizavimasis su Europa! Kiek nuomonių, kiek diskusijų, kiek reportažų apie tai sukurta. Kiekvieną dieną priversti klausytis pažeminimų – kokia ta lietuvių tauta yra nevykėliai.