Jūs esate čia:D.U.K.»Rodomi įrašai pagal žymę: aisčiai

Palaunagė 2015. Rugpjūčio 23 dieną ant Rambyno kalno ir vėl buvo išlydėti gandrai. Paskutiniai gandro pavakariai, arba Palaunagė, viena iš tradicinių ne kalendorinių lietuvininkų švenčių. Tądien lietuvininko šeimoje būdavo patiekiami sotūs pavakariai – tai būdavo atsisveikinimo su samdiniais diena – juk sunkieji vasaros darbai jau nudirbti.

Paskelbtas Rambyno kronika

Jorė‘2013    Fotografijos

Bundančios gamtos šventė – Jorė – šiemet įvyko dar neprabudusioje Lietuvos žemėje. Tauta susikaupė ir pakilo į kovą – ir Gamta sustingo laukime. Juk Gamta – tai žmogaus veiklos atspindys. Jei žmogui sunku, tai ir Gamtai nelengva. Sunkus ir rūstus metas – Gamta tai atspindi: pavasaris vėluoja, šiaurės vėjai nerimsta, vis gena ir gena stingdantį šaltį.

Paskelbtas religija

Papročiai ir tradicijos

Herodotas savo veikale „Istorija“ rašė: „Jei kas nors leistų žmonėms iš visų papročių išsirinkti geriausius ir gražiausius, tai kiekvienas, susipažinęs su jais, pasirinktų savuosius“.

Žmogaus gyvenimas yra tampriai susiję su aplinka, kurioje jis gyvena: supanti gamta, klimatas stipriai įtakoja žmogaus elgseną ir ją formuoja. Kiekvieno žmogaus gyvenimas turi ritmą, kurį apsprendžia gamtos ritmas: susipynę gamtos ir darbo ritmai tampa to krašto, šalies tradicijomis. Žodis „tradicija“ yra kilęs iš lotyniško žodžio traditio ir reiškia perdavimą, pasakojimą.

Paskelbtas švietimas

Lietuviais esame mes gimę

Galbūt todėl, kad lietuviai sunaikino pilietiškumo sąvoką, o gal todėl, kad išvis jos niekada nesuvokė, paskutiniu metu dažnai iškyla tokios keistos situacijos, kurios, atrodytų, net neturėtų susidvejinti – tokios aiškios jos yra savo šaknyje. Deja, margas pasaulis, dar margesni žmonių norai ir siekiai...

Paskelbtas valstybė

Mažoji Lietuva

„Tėvynė tiek gyva yra, kiek ji žmogaus širdyje gyva”, – XIX šimtmečio pradžioje sakė tautos išminčius Vydūnas.

Mažoji Lietuva  – tai unikalus etnografinis regionas, išsiskiriantis savita krašto gyventojų – lietuvininkų – kultūra, išraiškinga architektūra ir dar išlikusiais, bet sparčiai nykstančiais papročiais. XIX a. antrojoje pusėje lietuvių tautai susidarė reali nutautėjimo grėsmė. Vilniaus krašto lietuviai vis labiau lenkėjo, o Mažosios Lietuvos lietuviai vokietėjo. 1865m., caro valdžiai uždraudus lietuvišką spaudą, padėtis itin pablogėjo. Vis tik Mažojoje Lietuvoje radosi inteligentų, kurie bandė ginti ir palaikyti lietuvybę. 

Paskelbtas valstybė

Todėl tūli Europą vadina ligonbučiu /Vydūnas/

Mes, lietuviai, dažnai save sumenkiname ir labai esame linkę klausyti svetimtaučių patarimų ir pamokymų. Mums vis atrodo, kad lietuvis, kaip toks, negali būti pirmas, todėl visada pirmiausia išduodame patys save ir tuos, kurie arčiausiai, t.y. gimines ir šeimos narius.

Paskelbtas valstybė

Lietuvos valstybės vieta Europoje (Vydūnas)

<...> Dauguma Europos tautų  vadinasi ariškomis. Ariškos tautos ne tiek skiriasi viena nuo kitų, kiek visos nuo žydų.

<...>Tautų nepakanta yra žemo žmoniškumo požymis. Jo versmė yra visokie troškimai ir karščiavimai. Lietuvių tauta tai daugiau už visas kitas yra patyrusi. Jos santykiai su kitomis ariškomis Europos tautomis yra labai ypatingi. Jei apie kitas tautas galime kalbėti kaip apie ariškų tautų šakas, tai lietuvių tauta yra tarsi viena ariškų tautų medžio šaknis. Mūsų kalba, mūsų mąstymas, mūsų įpročiai ir tai, kaip mes pasitinkame pasaulį ir visą gyvenimą, apreiškia gryniausiąjį arijų pobūdį. <...>

Paskelbtas valstybė

„...Į Rygą, į Rygą į cukierkų fabriką...“

„...Tėvynės sąvoka formuojasi pasaulinių įvykių sraute. Kiekvieno žmogaus širdyje ir sąmonėje Tėvynei turi būti skirta vieta ir dėmesys. Kiekvienas privalo žinoti tikrąją savo Tėvynės vertę. Tėvynė – tai ne augantis dykumoje medis; tarp tautų būtinas bendradarbiavimas ...“

Мир Огненный, ч. II , 62

Kiekviena šalis ir kiekviena tauta, kokia išskirtinė ji nebūtų, yra tik dalis Vieno – Žemės planetos. Kuo siauresnė sąmonė, tuo mažesnė vaizduotėje ir Žemės planeta. Tai suprasti nėra sudėtinga, tik reikia truputį pamąstyti. Sąvoka žmonija daugeliui planetos gyventojų yra nesuvokiama ir nežinoma; didžiajai daugumai žmonių sunkiai suvokiama tėvynės, tautos, valstybės ir sąjungos prasmė. O štai žodžiai – giminė, šeima, vaikai, tėvai – jau daugeliui yra girdėti ir pažįstami, bet, paprastai, tuos žodžius lydi kelios papildomos sąvokos: kraujo ryšys, nuosavybė, paveldimumo teisė... Nors, iš esmės, sąvokos planeta, žmonija, sąjunga, valstybė, tauta, giminė, šeima turi tą pačią reikšmę, tik skirtingą erdvę.

Paskelbtas valstybė

Dvi baltiškos tautos – artimos ir tolimos

Latvija yra tarsi mažas žmogutis labai didele galva, sostinė Ryga – tarsi galva, ir joje gyvena panašiai tiek, kiek ir likusioje visoje Latvijoje. Ryga neabejotinai yra pats tikriausias didmiestis, beje vienintelis Pabaltijo šalyse, gal todėl daugeliui užsieniečių šis miestas „atstovauja“ visas tris Pabaltijo valstybes, nei Talinas, nei Vilnius jai prilygti negali.

Laikas suprasti, kad ir kiek lietuviai besistengtų, nepavers jie Vilniaus didmiesčiu, ir ne todėl, kad ten mažiau gyventojų, tiesiog lietuvių tauta „nemėgsta“ didelių susibūrimų ir po kiekvieno dirbtino antplūdžio į sostinę, prasidėjus savaiminiam tautos kraustimosi atoslūgiui, lietuviai vėl sugrįžta į nedidelius gimtus miestus ir miestelius, arčiau kaimo, arčiau giminės, arčiau žemės, arčiau šaknų.

Paskelbtas valstybė

Jorė 2012-04-28/29      visos nuotraukos (57vnt.)

Kvietimas į šventę žmogui visada sukelia vidinį džiaugsmą ir kažkokį paslaptingumą, persipinantį su nujaučiamais pokyčiais ateityje. Tai natūralu, nes šventei reikia pasiruošti, o tai reiškia kasdienius užsiėmimus truputį atidėti į šoną ir jau nuo tos akimirkos prasideda kitoks gyvenimas.

Nė akimirkai nesudvejojome pakviesti į Jorę, bundančios Gamtos šventę. Nors neturime baltiškų rūbų ir papuošalų, nors nedaug težinojome apie pačią šventę ir jorėnus, šeštadienio ryte džiugia nuotaika išvykome, juolab, kad ir orą sinoptikai pranašavo neįprastai šiltą ir saulėtą.

Nepastebėjome, kaip pasiekėme Molėtus, o vos pasukus link Kulionių, iškart pajutome, kad jau esame šventės dalyviai – mūsų likimo gija susipynė su jaunos merginos, nešinos didele kuprine, gija.

Paskelbtas religija
Puslapis 1 iš 2
  • Moralė yra visų dalykų pagrindas, o tiesa – moralės esmė.

    Mahatma Gandis

Thursday the 23rd. Joomla 2.5 Templates Designed by Joomla Templates Free. © Šiaulių m. Rericho v. klubas, studija Gin-Dia
Copyright 2012

©