EUGENIJA ŠIMKŪNAITĖ – gydytoja-žolininkė, etnografė, habilituota gamtos mokslų daktarė.

(1920 kovo 11d. Novorosijske, 1996 sausio 27d. Vilniuje)

Teko skaityti, kaip Eugenija Šimkūnaitė ant Rambyno kalno ateitį spėdavo iš žolelių, kurias žmonės surinkdavo pievoje.

Spėdavo ateitį; visiems pageidaujantiems būrė iš augalų. Ji aiškindavo, kad neužtenka šiaip sau žolės pasirauti. Reikia eiti pagal saulės kryptį ir nuo kiekvieno kampo susirinkti po devynis augalus. Jei nori, kad visai teisingai būtų, būtina surinkti trejas devynerias (iš viso 27 augalus).  ... kiekvienam iš jo surinktos puokštelės pranašaudavo ateitį, gyvenimo kelią, kas jį lemia, kas gali tame kelyje padėti. Įdomu buvo baisiausiai, visi puolė prie jos. O ji sėdėjo ir „varažijo“..., prisimena gamtos mokslų daktarė, botanikė Ž. Lazdauskaitė.

Nuoširdžiausi sveikinimai Birutei Žemgulienei kovo 19-ą švenčiančią garbų jubiliejų.

GYVENIMO MOKYTOJA. Kiek kartų atvažiuojame, tiek kartų džiaugiamės svetingais Birutės namais, nors negalime teigti, kad jie vien Birutės – dviem sparnais skrenda Žemgulių Birutės ir Kazimiero gyvenimo Paukštė, laiminga ir didinga.

Susipažinome Bitėnuose. Sveikiname Onę Šeštokienę, balandžio 5 dieną švenčiančią garbų jubiliejų. Daugiau FOTO

Gyvenimas – tai nesibaigiantis kelias, vingiuotas, kalnuotas, vietomis lygus, kaip asfaltuotas, o vietomis lyg žvyrkelis, su giliai išmuštomis duobėmis. Tame nesibaigiančiame kelyje nuolat sutinkame žmones. Vieni jų pasirodo ir dingsta, o su kitais bendravimas tvirtėja ir auga, kol vieną dieną pamatome, kad tas žmogus jau gretimai eina Gyvenimo Keliu, kad jis jau dalyvauja mūsų gyvenimo įvykiuose, kad jis tampa netgi artimesniu už artimuosius. Taip mūsų bendražyge tapo ir Onė Šeštokienė. O gal tai mes tapome jos Gyvenimo dalimi? 

Senojo Rambyno vaidila. Nuoširdžiausi sveikinimai Kazimierui Žemguliui gruodžio 25-ą švenčiantį garbų jubiliejų.

Daugiau nei dešimtmetį lankomės Bitėnuose, kuris nuo seno garsus kaip ypatingas kaimas, daug likimo smūgių iškentęs ir išgyvenęs. Ištuštėjęs ir vėl atgijęs, nūdiena susitraukęs, bet vis dar garsus ir nepraradęs traukos. Tik kas būtų kaimas be žmonių, greičiau miškas ar laukymė. Kaimas, visų pirma – jame gyvenantys žmonės.

„ VYDŪNAS, LAIKAS IR ŽMONĖS“. 2012-12-21. Gruodžio 18 d. Lietuvių namuose prie Kristaus Prisikėlimo parapijos konsulatas suorganizavo baigiamąjį 2012 m. renginį iš ciklo „Kaip skamba Vydūno kanklės mūsų širdyse“. Tai buvo Eugenijaus Skipičio, redaktoriaus, fotomenininko ir poeto „rambyniečio“ foto paroda iš ciklo „Vydūnas, laikas ir žmonės“ bei kultūrologės Giedrės Skipitienės paskaita apie Vydūną ir jo aplinkos žmones.

Ulla Lachauer.  ROJAUS KELIAS. Rytprūsių ūkininkės Lėnės Grigolaitytės prisiminimai.  Iš vokiečių kalbos vertė Eugenijus Lukasovas. Leidykla Baltos lankos.

Lėnė Grigolaitytė atkuria krašto palei Nemuną panoramą: prieš mūsų akis atgyja valstiečių ir žvejų darbai, šventės, žmonių išgyvenimai ir sielvartas, margas Tilžėje kas savaitę vykstančių turgų pasaulis ir pasienyje esantys Smalininkai, kur ji kelerius metus dirbo nuosavoje galanterijos prekių parduotuvėje. Ji pasakoja apie Antrąjį pasaulinį karą ir didžiąją emigraciją 1944-1945 metais. Lėnės giminaičiams, draugėms ir kaimynams išvažiavus gyventi į Vakarus, į Vokietiją, ji pati liko tėvynėje, kuri pateko Stalino akiratin ir tapo Sovietų Sąjungos dalimi, ji pasakoja apie laikotarpį, per kurį tėvynėje jautėsi lyg svetima, apie žemės ūkio kolektyvizaciją, šeimos deportaciją į Sibirą ir grįžimą į tėvynę, apie savo tolydžio vis augančią vienatvę po motinos, tėvo ir pagaliau vyro mirties. „Aš jums išsaugojau tėviškę", - sako ji, vedžiodama po apylinkes apsilankančius Lietuvoje bitėniškius, ieškančius savo tėvų namų, o atrandančius tik apleistus giminaičių kapus.   < skaityti visą knygą>

Šviesiam Vytauto Gurevičiaus atminimui. (1919 balandžio 3d. 2012m. balandis) Foto albumas. Ištraukos ir pasisakymai iš Vytauto Gurevičiaus 2009m. išleistos knygos „Raktas į sveiką ir dvasingą gyvenimą“/Odė Dievui ir žmogui/

Vytautas Gurevičius, vadovaudamasis tautos išminčiaus Vydūno idėjo­mis, knygoje įtikinamai primena apie esminius žmogaus būties uždavinius ir pilnavertį, Visatos dėsniais pagrįstą gyvenimą, kuris neįmanomas apleidus arba visiškai nualinus fizinį kūną.