*
Taip jau gyvenime būna, kad sutinki žmogų, apie kurį nieko nežinai, nors jis garsus ir žinomas. Taip susipažinome su grafiku Mikalojumi Povilu Vilučiu, atvežusiu į Šiaulius pristatyti savo antrąją knygą „Sriuba“. Šiaulių Universiteto dailės galerijoje pakalbinome garbųjį menininką, o tai, ką išgirdome užfiksavome šiandienai ir ateičiai.
Studija „Paletė“. Šiaulių apskrities P. Višinskio bibliotekos Meno ir muzikos skyriuje jau antrus metus veikia suaugusiųjų meno pažinimo dailės studija. Įvairaus amžiaus miestelėnams suteikta puiki galimybė realizuoti save dailėje. Studijos lankytojai susipažįsta su dailės istorija, studijuoja natūrą, kompoziciją, piešimą.
Menininkas yra atsakingas už savo laiką
2015 vasario 6 dieną Šiauliuose galerijoje „Laiptai“ atidaryta Aloyzo Stasiulevičiaus darbų paroda „Gyvybės vanduo“.
*
„Menas tiek reikalingas žmogui, kiek jis padeda gyventi ir išgyventi. Kokia bus Lietuva – mūsų rankose, ir labai dažnai kultūros žmonių, menininkų rankose. Jei mes dauginsime destrukciją, griūtį, tai ir įvyks. Jei mes stovėsime už Šviesą ir Viltį – Ateitis mūsų rankose.
„Širdimi pakartok“ Karolina Kazlauskienė. Nuotraukų albumas, dokumentinis filmas Širdimi pakartok „Pasibaigusi bobų vasara užleidžia vietą rudens vėsai, susikaupimui ir, galbūt, kūrybiniam impulsui,“ – šiais žodžiais visus susirinkusius LAB Šiaulių filialo bibliotekoje pasveikino jos vedėja Jovita Lapinskaitė. – „Biblioteka – ne tik knygų šventovė, bet ir vieta, kurioje bendraujama, pasišnekama, susipažįstama. Karolina Kazlauskienė, literatė iš Pakruojo krašto, šioje salėje pristato jau antrąją savo knygą.
Kultūra ir civilizacija – priešybių vienybė. Krikščionybė, islamas ir kitos religijos – tai dvasiniai civilizacijos centrai, tai dvasios išraiška išorėje arba per materiją. Arba Dangiškas Pasaulis „nuleistas“ ant Žemės. Kaip Dangus skiriasi nuo Žemė, taip ir religijos skiriasi nuo dvasios suvokimo. Taip jausmai ir emociniai išgyvenimai skiriasi nuo Žinojimo arba nuo Evoliucijos Suvokimo.
Vėl – ir vėl Riparia! Gyvenimas – kaip ant siūlo suverti karoliukai.
2013m. birželio 4 dieną LAB Šiaulių filiale įvyko vieno žymiausių Lietuvos grafikų Edmundo Birgėlos tapybos darbų parodos atidarymas. Parodą pristatė autoriaus draugas vitražininkas Povilas Dobkevičius. Parodos atidarymo metu skambėjo Šiaulių Sauliaus Sondeckio menų mokyklos moksleivio, tarptautinių ir respublikinių konkursų dalyvio Luko Vaičiaus akordeono muzika. FOTO albumas. Dok. filmas Vėl – ir vėl Riparia!.
Ir vėl Riparia. 2013m. balandžio 24d. LAB Šiaulių filiale įvyko šios bibliotekos skaitytojo, iškilaus Šiaulių miesto dailės ir kultūros dalyvio – poeto, dailininko Eduardo Juchnevičiaus (1942-2011) parodos atidarymas ir kūrybos vakaras „Ir vėl RIPARIA...“.
Draugų ir bičiulių prisiminimus, skaitomą Eduardo poeziją nuspalvino Šiaulių II-osios muzikos mokyklos mokytojos Kristinos Kuprytės ir jos mokinių Erikos Danilovaitės, Gretos Jakutytės, Emilijos Bučinskaitės ir Augustinos Perminaitės atliekama kanklių muzika. Foto albumas
Herodotas savo veikale „Istorija“ rašė: „Jei kas nors leistų žmonėms iš visų papročių išsirinkti geriausius ir gražiausius, tai kiekvienas, susipažinęs su jais, pasirinktų savuosius“.
Žmogaus gyvenimas yra tampriai susiję su aplinka, kurioje jis gyvena: supanti gamta, klimatas stipriai įtakoja žmogaus elgseną ir ją formuoja. Kiekvieno žmogaus gyvenimas turi ritmą, kurį apsprendžia gamtos ritmas: susipynę gamtos ir darbo ritmai tampa to krašto, šalies tradicijomis. Žodis „tradicija“ yra kilęs iš lotyniško žodžio traditio ir reiškia perdavimą, pasakojimą.
Lietuvos valstybės vieta Europoje (Vydūnas)
<...> Dauguma Europos tautų vadinasi ariškomis. Ariškos tautos ne tiek skiriasi viena nuo kitų, kiek visos nuo žydų.
<...>Tautų nepakanta yra žemo žmoniškumo požymis. Jo versmė yra visokie troškimai ir karščiavimai. Lietuvių tauta tai daugiau už visas kitas yra patyrusi. Jos santykiai su kitomis ariškomis Europos tautomis yra labai ypatingi. Jei apie kitas tautas galime kalbėti kaip apie ariškų tautų šakas, tai lietuvių tauta yra tarsi viena ariškų tautų medžio šaknis. Mūsų kalba, mūsų mąstymas, mūsų įpročiai ir tai, kaip mes pasitinkame pasaulį ir visą gyvenimą, apreiškia gryniausiąjį arijų pobūdį. <...>