Menininkas yra tarpininkas. Menininko rolė yra išgirsti Dievo balsą, Visatos balsą. Visata yra persmelkta harmonijos, ten nėra destrukcijos. Meno kūrimas yra ne vien mokykla, tai ir paslapties suvokimas.

Menas yra ideologija. Esu ideologinis tapytojas, esu krikščionis ir nebijau šito žodžio – krikščioniška meile dalinuosi.

Kas įvyko 20-ame amžiuje? Savo neveiklumu menininkai gerokai prisidėjo prie bolševizmo ir fašizmo gimimo – jie nekovojo. Stefanas Cveigas (1881-1942) rašė – „mes nekreipėme dėmesio į gatvę, o ta gatvė atėjo su žudynėmis“. – Ir menininkai atsakingi už tai.

Liberalai dažnai kalba apie toleranciją – o ar tolerancija reikalinga blogiui? – Ne.“

Tokias Aloyzo Stasiulevičiaus mintis išgirdome parodos „Gyvybės vanduo“ atidarymo metu.

*

Trumpai:

A. Stasiulevičius gimė 1931  m. birželio 2 d. Ariogaloje. Tapytojas, dailės pedagogas, kritikas.

Gyvena ir dirba Vilniuje. 1950–1956 m. studijavo tapybą Vilniaus dailės institute. 1956-1957 m. dėstė piešimą, akvarelę Telšių taikomosios dailės technikume (nuo 1960-1976 m. dėstė tapybą, piešimą Nacionalinėje Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokykloje, 1976-1979 m. dėstė tapybą, kompoziciją Vilniaus dailės institute (nuo 1990 m. – Vilniaus dailės akademija). 2004-2006 m. dėstė kompoziciją, tapybą Klaipėdos universiteto menų fakultete.

Nuo 1979 metų dirba vien kūrybinį darbą.

1993 subūrė tapytojų INDIVIDUALISTŲ grupę.