2012-ų pavasarį, pražydus pirmiesiems žiedams, čia pat buvo pasitikta pirmoji Karolinos poezijos knygutė vaikams „Vaikystės dienelės“, o dabar, kartu su rudeniniais jurginų ir begonijų žiedais pasitinkame poezijos knygą „Širdimi pakartok“. Šiandien čia susirinko visi tie, kurie padėjo išleisti knygą.“

*

„Šiaurės Lietuvos“ leidyklos, išleidusios Karolinos Kazlauskienės knygą, vadovas docentas Stasys Tumėnas pasidžiaugė Lietuvos Aklųjų sąjungos aktyvumu ir noru bendrauti – dabar visi įpratę verkti, dejuoti, o LASS nariai tiesiog dirba. Kosmopolitėjančiame pasaulyje, kurį skelbia ES, – teigė S.Tumėnas, – greitai Lietuvos, gali nelikti. Vis tik jis įsitikinęs, kad Lietuva išliks, ir ne Vilnius ją išsaugos – sostinė „priversta groti“ Briuselio armonika. Lietuva išliks regionuose. Karolina Kazlauskienė – lygumų duktė iš Šiaurės Lietuvos. Ji nebaigusi universitetų, neįsprausta į kanonus ir rėmus, ji apdainuoja tai, ką mato ir jaučia – savo kaimą, savo kraštą. Jos žvilgsnis aprėpia visą Lietuvą – apdainuota Kernavė ir Birutės kalnelis. Ji pilietiška ir bendruomeniška.

Stasys Tumėnas kilęs iš to paties krašto kaip ir Karolina; kalba jis ta pačia šiaurės vakarų panevėžietiška, pakruojietiška tarme ir tuo didžiuojasi: „juk tarmė yra pradžių pradžia, tai mūsų šaknys, tai mūsų durys į pasaulį. Ir kuo daugiau tų durų bus, tuo daugiau mus išgirs pasaulis.“

*

Literatų globėjas, LA bibliotekos direktorės pavaduotojas tiflotyrai Juozas Valentukevičius atvyko iš Vilniaus su dovanomis ir linkėjimais nuo bibliotekininkų – „vadovų ir eilinių“. Pasidžiaugė, kad Karolina sugebėjo greitai įsilieti į LA sąjungos literatų būrį (LASS narė nuo 2008m.), o jo pažintis su Karolina įvyko šiauliečių pagalba. Juozas Valentukevičius labai rimtai papasakojo, kad Vilnių pasiekė gandas – „jei nebus svečių iš Panevėžio ir Vilniaus, tai, galbūt, ir renginys neįvyks – štai tokia Karolina – kam renginys, jei nebus pačių mieliausių ir brangiausių žmonių!

*

Nuoširdžius linkėjimus keičia Arvydo Markevičiaus, muzikinio iliustatoriaus, dainuojamoji poezija:

„Taip seniai regėjau praskrendantį paukštį...

*

Knygos redaktorius Stasys Tumėnas jaunesnysis pasidžiaugė nuo 2008 metų pradžios besitęsiančia draugyste su Karolina ir tampriu ryšiu tarp LASS ir leidyklos „Šiaurės Lietuva“. Šiaulių filialo vedėją Jovitą Lapinskaitę jis pavadino šios poezijos knygelės krikšto mama. Jovita atliko titanišką darbą – ji pervedė ranka rašytas eiles į skaitmeninę laikmeną. Redaktorius pasidžiaugė, kad Karolina Kazlauskienė „pakilo“ iš rajono, regioninės spaudos rėmų. Ji girdima, žinoma, skaitoma jau visoje Lietuvoje: debiutavo LASS literatūriniame almanache „Žodžių spalvos“, 3-iame tome, taip pat jos kūryba randama ir žurnaluose „Mūsų žodis“, „Lututė“. Beje, jau ruošiamos leidybai kelios vaikiškos knygelės, jose bus nemažai tarmiškai parašytų eilių. Su Karolina S.Tumėnas-jaunesnysis jaučia dvasinį ryšį, jie ne kartą vaikštinėjo po abiems brangias gimtąsias vietas – „senieji Tumėnai“ kilę iš šių vietų. Palinkėjęs kūrybinių idėjų, pridūrė, kad leidžiant knygą sužinojo apie gimusį jau 18-ą Karolinos anūką. Taigi, jis ištaiso „netikslumą“ atsiradusį knygoje – jau nebe 17 anūkų.

*

Monsinjoras Juozapas Antanavičius papasakojo, kaip jį likimas „suvedė“ su aklaisiais, nors jis mato. Vyskupų konferencijos jis yra paskirtas katalikų aklųjų „dvasios vadu“. Kartu su Juozu Valentukevičiumi vadovauja katalikiškam Prano Daunio fondui, kuris remia akluosius. Papasakojo monsinjoras ir kodėl kunigystę pasirinko: „mačiau kunigų gyvenimą šiek tiek iš arčiau ir juo žavėjausi. Pažinau rašytoją Šeižį-Dagilėlį. Mačiau, kaip kunigus kraustė iš klebonijos, tai siaubingi prisiminimai...“ Padėkojo Karolinai už jam skirtą eilėraštį ir užuojautą, kurios sulaukė. Karolina rašo, kad monsinjoras nekaltas, bet jei žmogų puola, – sakė monsinjoras, – tai kaltė yra: žmogus gali pavogti 10Lt, o jį apkaltins, kad jis banką apiplėšė. Ir tai reikia iškentėti. Papasakojo monsinjoras ir apie tai, kad Panevėžyje pastatė senelių namus: „vienas pažįstamas kunigas, jau amžiną atilsį, gerai pinigus ir gyvenimą pažinęs, sakė man: durnius tu, kad statai senelių namus.“ Prisipažįsta monsinjoras, kad ir pats žino, koks yra, bet priduria, kad senelių namai stovi, ir juose gyvena žmonės – tai jį labai džiugina. Dovanų Karolinai monsinjoras atnešė keletą savo rašytų novelių – galbūt, jos „Karolinai naujų minčių sukels, o gal ir susirinkusiems bus įdomu, ką rašau“.

*

Vėl klausomės Arvydo Markevičiaus, LASS nario iš Panevėžio, dainuojamosios poezijos. Sodrus balsas, švelnūs gitaros akordai – žodžiai, kaip strėlės skausmingai sminga į širdį – ar susimąsto regintysis, koks turtingas šalia gyvenančio neregio pasaulis? Koks jis skirtingas, savitas ir suprantamas tik „saviems“, tokiems patiems, likimo suvestiems draugėn...

*

Alfonsas Navickis, Šiaulių ir Tauragės rajonų aklųjų centro direktorius sveikindamas Karoliną Kazlauskienę su poezijos knyga juokavo – leidyklos skaičiuoja išleistas knygas, o jis skaičiuoja litus – taip reikalingus knygelės išleidimui.

*

Karolina Kazlauskienė į savo poezijos knygos šventę atvyko ne viena, ją atlydėjo nemažas būrys artimų bičiulių. Tai ansamblio „Varsa“ narės Vida Bazarienė, nuo jaunystės pažįstama su Karolina, Genutė Savičienė, Kristina Butkevičienė ir vadovas Gintautas Gvazdauskas. Kristina pasidžiaugė, kad gyvena gretimai ir didžiuojasi, kad Karolina garsina jų organizaciją, Pakruojo rajoną, LASS ir visą Lietuvą. Ansamblis „Varsa“ pradžiugino susirinkusiuosius savo atliekamomis dainomis. Albertas Juras, vyriausias ansamblio narys, dar žinomas kaip Pupų Dėdė, 94 metų pasakorius susirinkusiems suvaidino tris jumoreskas ir dar kelias polkutes sugrojo kartu su Gintautu Gvazdausku.

Gražius žodžius močiutei išsakė Irma, viena iš aštuoniolikos Karolinos anūkų. Mergina pernai baigė 12-ą klasę ir didžiuojasi tuo, kad pasirinktą temą apie tarmes išlaikė puikiai – tai akivaizdus močiutės indėlis. Savo talentingajai močiutei Irma padėkojo gausios šeimos – šešių vaikų ir aštuoniolikos anūkų – vardu. Močiutė ne tik kuria eiles, ji moko mylėti žmones, pažinti supančią aplinką ir nepamiršti savo šaknų – neišsižadėti savo tarmės.

*

Atrodė, kad jau visi išsakė savo palinkėjimus ir pasveikinimus, bet iš vietos dar pakilo Algimantas Vileikis, buvęs Šiaulių aklųjų skyriaus pirmininkas, literatas: „Karolina darbu ir kūryba sėja gėrio grūdą. Dieve, padėk tam grūdui išauginti tūktantapūrį derlių – džiaugsis vaikučiai, laikydami literato plunksnelę ir gardų tų grūdų blynelį rankoj. Karolina, ir toliau nešk džiaugsmo, vilties, o kartais ir liūdesio kryželį savo didžiuoju gyvenimo keliu.“ Algimanto Vileikio palimkėjimai (video 4 min.)

***

Poezija – tai eilėmis išsakyta širdies daina. Karolinos Kazlauskienės eilės pripildo visą erdvę – sodriomis, vaiskiomis, ryškiomis tėviškės spalvomis, žydinčių ievų ir nokstančių šermukšnių kvapu. Eilės skverbiasi gilyn į širdį ne tik per akis ir ausis, bet ir per odą. Apgobia neišmatuojama pilnatvė, tarsi pasinėrus veidu į žydintį alyvos krūmą. Kasdienybė išnyksta, kiekviena akimirka virsta sparnuotu posmu – atrodytų buitis, bet čia juk didžioji Būtis, giliai suvokta širdyje.

*
Ir mes, studija Gin-Dia, ten buvome, bendraminčių klausėme, naujų draugų apturėjome, širdimi praturtėjome, bibliotekos darbuotojų buvome pagerbti už savo darbus. Džiugu!

Diana Stungurienė, 2013-10-18.

* 

2013m. spalio 9d. LAB (Lietuvos aklųjų biblioteka) Šiaulių filiale įvyko LASS Pakruojo raj. filialo narės, literatės Karolinos Kazlauskienės naujos poezijos knygos „Širdimi pakartok“ pristatymas.

http://www.labiblioteka.lt/lt/naujienos/498-poezijos-knygos-sirdimi-pakartok-pristatymas

*

Karolinos Kazlauskienės eilėraščiai iš poezijos knygos „Širdimi pakartok“.