Jūs esate čia:valstybė»Lietuviais esame mes gimę
Trečiadienis, 13 vasario 2013 15:47

Lietuviais esame mes gimę

Parašė  Diana Stungurienė
Įvertinti šį įrašą
(0 balsai)

Lietuviais esame mes gimę

Galbūt todėl, kad lietuviai sunaikino pilietiškumo sąvoką, o gal todėl, kad išvis jos niekada nesuvokė, paskutiniu metu dažnai iškyla tokios keistos situacijos, kurios, atrodytų, net neturėtų susidvejinti – tokios aiškios jos yra savo šaknyje. Deja, margas pasaulis, dar margesni žmonių norai ir siekiai...

„Lietuviais esame mes gimę“ – kas nežino tos frazės, ypač išpopuliarėjusios paskutinės Lietuvos nepriklausomybės metais. Tačiau, pasirodo, prigimtis šiais laikais, o būtent ji paminėta šioje frazėje, nebėra labai aiški sąvoka, ji painiojama su pilietiškumu ir netgi su turtu. Ko čia stebėtis, juk ir sąvoka „tėvai“ šiais laikais sudvigubėjo: biologiniai ir pagal įrašą dokumentuose... Ir nieko čia keisto nėra, net vokiečiams-mokytojams, atvykusiems paviešėti į Lietuvą, lietuvaičiai moksleiviai pasirodė labai vienodi, vieno veido, taip sakant vieno gymio. Taip anksčiau lietuviai kalbėdavo apie kinus arba negrus – visi jie mums atrodė vieno veido. Tačiau keičiasi laikai, ir šiandien jau lietuvaičiai  yra „vieno veido“, nes nepamatė vokiečiai-mokytojai klasėje nei juodosios, nei geltonosios rasės atstovų, kas jų šalyje, tai yra  valstybėje, jau tapo kasdienybe ir norma.

Taigi, „lietuviais esame mes gimę“, tačiau tokia frazeologija (frazeologízmas – pastovus, vientisos reikšmės ir vaizdingas žodžių junginys)  šiais laikais tinka tik nedaugeliui valstybių ne tik kaip rodanti prigimtį, bet ir rodanti valstybingumą. Pavyzdžiui, kai sakome amerikietis, niekada nežinome, kokios rasės šis žmogus; taip pat galime apsirikti pasakę prancūzas arba vokietis – šios valstybės, kaip ir daugelis kitų, jau nebegali pasigirti tautos švarumu, o mes, lietuviai, vis dar tuo didžiuojamės ir net bandome savo prigimtį iškelti aukščiau už valstybingumą. Ir elgiamės labai teisingai, nes tauta yra aukščiau už valstybę, kaip ir prigimtis už pilietiškumą ... kol tai neliečia įstatymų, o įstatymai visada atspindi valstybę ir tos valstybės piliečių teises ir pareigas.

Grįžtant prie lietuvybės reikia pažymėti, kad labai malonu stebėti tokį išskirtinį lietuviškumo bruožą kaip pagarbą prigimčiai, bet, deja, prigimtis ir pilietiškumas šiais laikais vis mažiau turi bendrų sąsajų.  Pagalvokime, pavyzdžiui apie tai, kad pabėgėliai iš kitų valstybių, kuriems buvo suteikta Lietuvos pilietybė, po kelerių ar keliolikos gyvenimo metų Lietuvoje pareikštų, kad Lietuva privalo paisyti jų prigimtinės valstybės įstatymus ir suteikti jiems dvigubą pilietybę. Ar pajutote, kaip jumyse sukilo lietuviška prigimtis? Kaip stipriai ji priešinasi tokiam sprendimui?

Matyt tokį pat atstūmimą jaučia ir lietuviai ne savo valia palikę Lietuvą ir tapę kitos kurios nors valstybės piliečiais. todėl jie taip trokšta būti pripažinti teisėtais Lietuvos piliečiais, primindami mums savo prigimtį: „lietuviais esame mes gimę“. Todėl, belieka mūsų tautiečiams užsienyje dar kartą praryti karčią tiesos piliulę: jūs pagal prigimtį lietuviai, bet pagal piliečių teises jūs jau kitos valstybės piliečiai ir vykdote kitos šalies konstitucinius įsipareigojimus. Negali žmogus būti dvigubas, medicina tokius sudvigubėjimus vadinama anomalija ir išsigimimais. Žinoma lietuviai, gyvenantys užsienyje neturi fizinių anomalijų, bet dviguba pilietybė gali sukurti dvasinę anomaliją, o susidvejinimas, liaudies išmintis tai žino (sėdėjimas ant dviejų kėdžių, vaikymasis dviejų zuikių), vadinamas velnio apsėdimu, išsivysto į šizofreniją, kuri, deja, nepagydoma.

Skaityti 2069 kartai Atnaujinta Antradienis, 05 kovo 2013 15:37

Palikite komentarą

Įsitikinkite, kad įvedėte reikalingą informaciją, kur nurodyta (*).
HTML kodas nėra neleidžiamas.

  • Moralė yra visų dalykų pagrindas, o tiesa – moralės esmė.

    Mahatma Gandis

Thursday the 16th. Joomla 2.5 Templates Designed by Joomla Templates Free. © Šiaulių m. Rericho v. klubas, studija Gin-Dia
Copyright 2012

©