Persų sufijų legenda apie vandenį
Kažkada vienas išminčius išpranašavo, kad išauš diena, kai visas vanduo pasaulyje, išskyrus tą, kuris bus specialiai surinktas, dings. Po to vietoj to vandens ateis kitas vanduo, bet kiekvienas, kuris gers jį, išprotės.
Tik vienas žmogus rimtai sureagavo į pranašystė ir pradėjo kaupti vandenį.
Išaušo išpranašauta diena, ir ištuštėjo visi vandens telkiniai. O tas, kuris paklausė išminčiaus, gėrė vandenį iš savo atsargų. O po to vandens telkiniai ir šuliniai vėl prisipildė vandeniu. Ir žmonės godžiai gėrė tą vandenį, ir visi kaip vienas išprotėjo.
Bet tas, kuris paklausė išminčiaus, ir toliau gėrė vandenį tik iš savo sukauptų atsargų. Ir išsaugojo blaivų protą. Ir išliko jis vieninteliu blaiviai mąstančiu tarp bepročių. Ir todėl bepročiu pavadino jį. Ir tada jis išpylė ant žemės savo tikro vandens atsargas, ir išgėrė jis naujo vandens. Ir prarado protą. Ir bepročiai nusprendė, kad jis įgijo protą.
Dokumentinis filmas ŠVENTAS VANDUO
Įsitikinkite, kad įvedėte reikalingą informaciją, kur nurodyta (*).
HTML kodas nėra neleidžiamas.
Moralė yra visų dalykų pagrindas, o tiesa – moralės esmė.
©
