Jūs esate čia:demokratija?»Pirmieji ar paskutiniai?
Sekmadienis, 13 sausio 2013 17:13

Pirmieji ar paskutiniai?

Parašė 
Įvertinti šį įrašą
(0 balsai)

Pirmieji ar paskutiniai?

Šį klausimą girdime kasdien, tiksliau tik antrąją jos dalį – paskutinė Europoje sostinė, kurioje dar nevyko gėjų paradas! Kokia gėda, kokia netolerancija, koks nesolidarizavimasis su Europa! Kiek nuomonių, kiek diskusijų, kiek reportažų apie tai sukurta. Kiekvieną dieną priversti klausytis pažeminimų – kokia ta lietuvių tauta yra nevykėliai.

Ir vėl kartojasi praeities klaidos – krikščionybę įsileidome paskutiniai, galiausiai neatlaikę svetimšalių šturmo, ir gėjus skriaudžiame – niekaip nepripažįstame jų egzistavimo? Kaip tie gėjai dauginasi? Lyg ir nedavė gamta jiems tokios galimybės, o jų vis gausėja...

Prisipažinkime, juk nenorime sužinoti, kaip gi vis tik jie dauginasi? Tačiau nežinojimas neatleidžia nuo pasekmių, tad ar nebūtų geriau žinoti? Trumpai: kai vyriška potencija tampa žemesnė nei moterišką, jie „ima moteriškėti“: Pasidaro bailūs, atsargūs, silpni. Jei moterims tos savybės atleistinos, tai vyrams ne – štai ir surado šie silpni vyrai sau naują socialinę terpę – išskirtinę, modernią ir labai „progresyvią“, taip jiems atrodo. Analogiškai vyksta ir su moterimis – jos taip suaktyvėja, kad praranda švelnumą, jį pakeisdamos grubumu, užmiršta toleranciją, viską pradėdamos spręsti agresyviomis kalbomis ir net kumščiais. Toks mutavimas vyko šimtmečiais ir tūkstantmečiais, civilizaciją šį procesą stipriai pagreitino ir suaktyvino – nebeliko kovos už būvį, maisto ir šilumos netrūksta – atrodytų, kad vyriškumas praranda savo prigimtinę terpę.

Tačiau fizinė ištvermė tik mažytė vyriškumo išraiška, nes tikras vyras visada yra vadas (šeimoje, kolektyve ir t.t.), o vadas visų pirma yra atsakingas už kitus. Atsakomybė – valios ir gebėjimo aukotis sąlytis. Pasidomėkite, kokiomis savybėmis pasižymi gėjai: jie puošiasi kaip pamaivos, reikalauja dėmesio kaip paauglės, kalba vien apie seksą, kaip impotentai. Impotencija, kaip ir prostata – ne ligos, o signalas apie ištižimą ir nebegebėjimą sukaupti valią. Moterys atvirkščiai – darosi vis atkaklesnės, bet tai ne valia, tai užsispyrimas.

Kiek daug jau nebežinome, pamiršome, nenorime prisiminti. Ar neatėjo laikas susimąstyti, kas ir kur mus kreipia? Kas pastoviai mus verčia taip mąstyti? Kieno norus vykdome ir kieno interesus giname?

Būti paskutiniu – didelė garbė, jei giname savo interesus, bet noras priklausyti miniai jau rodo susilpnėjusią, praradusią pasitikėjimą savimi būtybę.

*

Dabar pakalbėkime apie tai, kur mes pirmi ir vieninteliai. Beveik prieš metus, 2009 balandžio 15 dieną pirmą kartą ir tik Lietuvoje! buvo iškelta Kultūros ir Taikos Vėliava. Ji buvo iškelta net prezidentūros kiemelyje! Negirdėjote? Nežinote? Kodėl? Taip, jūs teisūs – per televiziją apie tai nebuvo kalbama, nei prieš renginį, nei po jo. O ir iškelti Vėliavą buvo ne taip paprasta, nors buvo Kultūros ministro raštas, nors tai buvo daroma valstybiniu mastu, kai kurie vadinantys save kultūrininkais ištarė „paskutiniojo“ frazę: „gal mes susilaikysime...“ – jie gudrūs, jie tuščiai nerizikuoja, jie palauks, kol bus aišku, kaip pakryps įvykiai.

O kodėl žurnalistams šis įvykis nepasirodė įdomus? Padaryti reportažą apie Kultūrą nepaprasta, nes reikia daug žinoti, bet žurnalistai neturi laiko domėtis tuo, už ką mažai mokama. Be to tai ne dienos sensacija – o, ne, tai per plačiai, per garsiai, per skambiai. Ir kam ta pompastika? Ir ar jūs galite garantuoti, kad tai turės ateitį? Ne, miniai nereikia pirmapraeivių garbės, kurių gretos visada buvo ir liks retos. Nes pirmas visada trukdo, visada eina ne į koją, jis keičia nusistovėjusį mąstymą ir įpročius, jis šąla ir dažnai būna nepavalgęs, nes būti pirmam visada rizikinga ir brangu, nes jei siekiamo rezultato nebus, net patys artimiausi bendražygiai, ypač kantrūs ir nuoširdūs, gali suklupti...

*

Paskutinis visada rieda į pakalnę, o lėkti į pakalnę yra paprasta ir lengva, sotu ir šilta – tai žino kiekvienas. Sudėtinga lipti į kalną, daugeliui tai net nepakeliama, bet yra vedliai, jie buvo ir bus, kurie prieš vesdami jaunų, nepatyrusių lipančiųjų grupę, dieną prieš tai vieni užlips į kalną, kad nutemptų virvutę, į kurią įsikibę pirmą kartą viršūnę pamatys nepatyrę. O po žygio, kai visi ilsėsis, vedlys ir vadas dar kartą praeis tuo maršrutu ir viską sutvarkys. O ar daug iš tų nepatyrusiųjų ryšis ruošti kelią kitiems, jaunesniems ir dar žalesniems. Vienetai, vienetai tarp vienetų.

Atėjo laikas apsispręsti – ar Lietuva bus tarp vienetų, galbūt net vienintelė, ar taps Europos šiukšlynu, uodega, į kurią kaip į sąvartyną visi sumes savo atliekas.

Skaityti 2625 kartai Atnaujinta Pirmadienis, 04 kovo 2013 21:12

Palikite komentarą

Įsitikinkite, kad įvedėte reikalingą informaciją, kur nurodyta (*).
HTML kodas nėra neleidžiamas.

  • Moralė yra visų dalykų pagrindas, o tiesa – moralės esmė.

    Mahatma Gandis

Saturday the 15th. Joomla 2.5 Templates Designed by Joomla Templates Free. © Šiaulių m. Rericho v. klubas, studija Gin-Dia
Copyright 2012

©