Jūs esate čia:valstybė»Šventės
Sekmadienis, 13 sausio 2013 16:56

Šventės

Parašė 
Įvertinti šį įrašą
(0 balsai)

Šventės

Dvasios šventė – bendražmogiška vertybė, tai kažkieno sukauptas turtas. Niekas tegu nepažeidžia to pelnyto jausmo. Tarp neleistinų įsikišimų į Karmą dvasios šventės pažeidimas laikomas labai sunkiu. O džiaugsminga šypsena bus pats skaisčiausias ir širdingiausias pritarimo ženklas.
Мир Огненный. Ч.I, 63.

Šventės, šventimai, minėjimai ir paminėjimai – kas tai per reiškiniai? Kodėl tai jaudina žmonių sąmones ir verčia juos keistai elgtis, netgi iššaukia agresiją ir riaušes.

Galbūt, pirmiausia, reikėtų šventes pabandyti nors kažkaip suklasifikuoti – toks jau sutvėrimas yra žmogiškasis protas – jis reikalauja lentelių su labai konkrečiais įrašais. Tik klasifikacija padeda išsiaiškinti pačius painiausius ir sudėtingiausius klausimus.

Šventės, pasirodo, yra labai įvairios tiek pagal tikslą, tiek pagal šventimo būdą. Keletą jų pakraipų galima pabandyti išvardinti: tautinės, pilietinės, valstybinės, tarptautinės, religinės, Gamtos Ritmo.

Su šeimyninėmis šventėmis lyg ir viskas aišku: jos apjungia mažą žmonių ratą, todėl joms keliami visai nedideli reikalavimai – tokia šventė neturi peržengti šalia gyvenančių žmonių interesų. Pavyzdžiui, nepaliesti aplinkinių, pagrinde kaimynų, ramybės ir turto.

Tautinės šventės apjungia tautą – tai istoriškai susidariusi žmonių bendruomenė, turinti bendrą kilmę, žemę, kalbą ir istoriją. Jei bent vienas kriterijus iškrenta iš žmogaus gyvenimo – kad ir žemė – jis dalinai praranda savo tautiškumą, o susidariusią tuštumą užpildo ta šalis, kurioje jis gyvena. Žinoma, labai konkrečiai ir kategoriškai šventes suskirstyti neįmanoma, nes kas gali uždrausti tautiečiui, gyvenančiam kitoje šalyje, švęsti, sakykim, Kovo 11-osios šventę? Ar kitataučiui, gyvenančiam Lietuvoje, solidarizuotis su lietuviais ir švęsti jų tautines šventes?

Paprastai, bėgant laikui, tautinės šventės tampa valstybinėmis, jos yra įteisinamos: joms skiriamas laisvadienis, dažnai tą dieną vyksta iškilmingas valdžios atstovų minėjimas, kuris nuvilnija iki visų tos valstybės kolektyvų, t.y. pasiekia visus dirbančius valstybei arba, kitais žodžiais išsireiškiant, apima visą tautą. Tokios šventės tapusios valstybinėmis nėra ilgalaikės, netgi galima sakyti, kad jos yra trumpalaikės, nes švenčiamos esant tik šios dienos valstybiniam statusui. Lietuvoje šios šventės paprastai sulaukia vos 50-100 metų, maždaug kas tiek metų pakinta valstybinė santvarka Lietuvoje, o tai lemia jos geografinė padėtis: čia kryžiuojasi keliai.

Valstybinės šventės turi kiek kitokį atspalvį nei tautinės, nes valstybė yra organizuota politinė bendruomenė, turinti aukščiausiąją valdžią, todėl ir valstybinės šventės daugiau atspindi politinę, tarptautinę valstybės padėtį. Pavyzdžiui, Mindaugo karūnavimo diena. Ji švenčiama siekiant parodyti Lietuvos didybę ir kartu įsiliejimą į krikščioniškąjį pasaulį, kurio bendruomenei dabar Lietuva ir priklauso. Vadinasi, tai ne tik valstybinė, bet ir religinė šventė. Kaip, sakykim Lenino gimtadienis, kuris buvo tapęs valstybine švente TSRS, ateistinėje visuomenėje, nes ateizmas – tai taip pat religija. Dar galima šias šventes įvardinti tautos vedlių, didvyrių švente. Tokios šventės taip pat nėra ilgalaikės – jos taip pat priklauso nuo politinio šalies statuso.

Prie religinių švenčių galima priskirti Šv. Velykas – Kristaus gimimo šventę. Tai krikščioniškojo pasaulio dirbtinai sukurta šventė.

Kita švenčių rūšis – tarptautinės šventės. Jos jau peržengia vienos valstybės sienas, kaip ir religinės. Nuo religinių jos skiriasi jas švenčiančių ir pripažįstančių žmonių pasaulėžiūra. Jei religinės šventės apjungia žmones pagal tikėjimą, tai tarptautinės – pagal žmogaus politines pažiūras. Tai piliečių šventė, tai yra visuomeninė šventė arba išsikovota laisvė nuo kažkokios priespaudos arba draudimų. Tokia yra gegužės 1-oji – Darbo žmonių tarptautinio solidarumo diena; gegužės 9-oji – Pergalės prieš fašizmą diena, tokia yra ir kovo 8-oji – Tarptautinio moterų solidarumo diena kovojant už ekonominę, socialinę ir politinę lygybę. Šiandien Lietuvoje tos šventės nemadingos, atrodo, kad jos griauna Lietuvos valstybingumą??? O gal Lietuvoje nebėra darbininkų? O gal darbininkams geriau nežinoti, kad tokių kaip jie yra visame pasaulyje ir kad jie gali įsilieti, tai yra solidarizuotis su viso pasaulio darbo žmonėmis – juk tada jie taps stipria jėga, kuri gali paklibinti valdininkų kėdes... Nemadinga Lietuvoje ir gegužės 9-oji, nes ji švenčiama Rusijoje??? Bet argi tik Rusija kovojo su fašizmu? O gal Lietuva šiandien jau pritaria fašizmo idėjoms? Tokia pat padėtis ir su kovo 8-ąja – nei tai šventė, nei ką...

Peršasi išvada, kad Lietuvoje nemadingas pilietiškumas, niekinamas pilietinis patriotizmas ir jo idėjos. Piliečiai – tai ta pati tauta, tik mąstanti, organizuota, turinti kryptį ir žinanti Ateitį – tai jėga, kuri sprendžia, kokia turi būti valdžia ir koks turi būti valstybingumas. Kiekviena pilietinė šventė atsiranda nuvertus tironą arba išsilaisvinus iš kažkieno dirbtinai sukurtų pančių – žmogaus prigimtis yra laisva. O laisvės nuosmukį galima pavadinti ribotumo švente. Tik žinių siekimas suteiks tautoms pilnateisiškumą.

Paskutiniu metu atsiranda naujų, civilizacijos padiktuotų solidarumo dienų, turinčių šventės atributus (balionėliai, plakatai, emblemos, lozungai, labdaringi koncertai, pietūs (sriuba alkstantiems, benamiams), akcijos (kraujo davimo)): Gerumo diena, astmininkų diena, širdininkų diena, vėžininkų diena, AIDS diena, gėjų paradai...

Kita švenčių rūšis – Gamtos Ritmo šventės. Dauguma atvejų jos yra įvardijamos kaip pagoniškos – Kupolė; kartais jas yra bandoma pridengti religiniu šydu – Kalėdos; arba jos įgauna pasaulinės šventės įvaizdį – Žemės Diena. Tačiau visų jų pagrindą sudaro nesikeičiantis Gamtos Ritmas: pavasario-rudens lygiadienis, trumpiausioji metuose diena ar naktis. Gamtos Ritmo šventės visai laikais buvo uzurpuojamos religijų, taip kaip tautinės šventės yra uzurpuojamos valstybės.

Pasirodo, kad šventės yra labai įvairios ir skirtingos, kiekvienas žmogus yra laisvas pasirinkti. Būtų nuostabu, jei kiekvienas suvoktų tikrąją šventės prasmę ir paskirtį, nes sąmonės blyksnis ir yra tikroji šventės paskirtis. Tegu kiekviena šventė taps savęs pažinimu. Šventė turi kelti džiaugsmą, o nepasitenkinimas buitimi, paprastai sukeltas žemų aistrų, visada virsta drakonų švente, kai žmogiškumas sankaupos – žmogaus psichinė energija – atitenka kaip maistas drakonui (privačiam kapitalui).

P.S. Tarptautinė Moters Diena – Kovo 8-oji

Trumpai sugrįžkime į kovo 8-ąją, nes būtent jos „paminėjimas“ Lietuvoje ir iššaukė visas šias mintis. Norint, kad kovo 8-oji taptų švente, pirmiausia reikia išsiaiškinti, kas yra moteris ir vyras? Kas verčia juos konkuruoti tarpusavyje? Galbūt neteisingas savo prigimties suvokimas yra tas pradinis stabdys, neleidžiantis vystytis žmogiškumui?

O išminčiai teigia:

Moters tikslas būti moterimi, jos užduotis yra sukurti dvasiškai-karališką moters padėtį. Amazonės yra laikomos fizine moteriškosios jėgos išraiška, bet šiandien reikia siekti pažinti dvasinę moteriškojo prado prigimtį. Naujoji ateinanti era turi savo išskirtinius bruožus: tai psichinės energijos pripažinimas, aktyvus moterų judėjimas ir tarptautinė kooperacija, apsijungimas. Tai turi būti priimta sąmoningai, o ne kaip tuščios skambios frazės.

Kodėl psichinių eksperimentų metu būtinas moters dalyvavimas? Kodėl moters prižiūrimos gėlės auga ir žydi gausiau? Kodėl sergant moters prisilietimas toks gydantis? Galima išvardinti daugybę pavyzdžių, kai būtent moteris suteikia ypatingą psichinės energijos įtampą, tačiau į tai nekreipiamas dėmesys. Gydytojai retai supranta, kad moters dalyvavimas operacijoje gali būti ypač naudingas.

Nesuprantami nėščių moterų įgeidžiai primena apie persikūnijimą, ypač jei pasekti vaiko charakterį. Ne be pagrindo siūloma nėščioms moterims mąstyti apie grožį ir gėrį ir sukurti aplink save nuostabius vaizdus. Žmogus turi mokėti valdyti savo mintis, netgi apniktas sunkumų. Poilsio metu jis gali nukreipti savo mintis į gražią svają. Tai tapatu ir pokalbiams valgymo metu. Išmintingi žmonės žino, kaip nenaudinga valgant kalbėti apie nemalonius dalykus.

Moterų judėjimas turi ypatingą reikšmę artimai ateičiai. Tai reikia suprasti ne kaip pirmavimo įtvirtinimą, bet kaip teisingumo įteisinimą. Daug kalbama apie bendramatiškumą ir pusiausvyrą; kad tai suvokti reikia įtvirtinti moters pilnateisiškumą. Nereikia galvoti, kad tai bus naudinga tik moterims, tai papildys pasaulinę pusiausvyrą, kuri būtina harmoningai evoliucijai. Deja, pati moteris ne visada tam padeda.

Kiekvienas kvietimas atnaujinti gyvenimą turi būti nukreiptas į moteris ir jaunimą. Nes moters padėtis ir jaunosios kartos auklėjimas yra labai prastoje padėtyje. Tik maža moterų dalis supranta savo pilnateisiškumą. Be to mokyklose nedėstomi sveiko gyvenimo pradmenys. Negali teisingai vykti evoliucija, jei dvi pagrindinės jos kryptys dar nerado sau pritaikymo.

Savęs tobulinimas ir tautos sveikata yra tarpusavyje surišta. Pakvieskime moterį dalyvauti šiuose procesuose. Abiem užduotims reikalinga ne tiek valstybinis įsakas, kiek dėmesys šeimoje. Neįmanoma įsakyti mąstyti švariai, netgi – švariai kalbėti. Negalima įsakyti laikytis sveikos švaros namuose, tik švietimas įtvirtins dvasios ir kūno sveikatą.

Šalia vyriškojo prado stovi moteriškasis. Moteris veda, ji įkvepia, ji vadovauja visuose keliuose ir rodo sintezės (įvairių elementų, objekto dalių jungimas į visumą) pavyzdį. Galima tik stebėtis, kaip greitai ji įsilieja į bet kurią sritį – nuo žemės iki tolimųjų pasaulių ji suspės nuausti Šviesos sparnus. Kai kalbama apie bendradarbiavimą, visada nurodome į moters sugebėjimą žygdarbiui.

Moters Epocha išsiskirs jausmų subtilumu ir sąmoningumu. Mąstytojui patikdavo rodyti į moteris, nešančias vandenį. Jis sakydavo: „Jos nežino, kieno troškulį numalšins“.

„Išmintingieji vyrai, jūsų pastangos bus bevaisės, jei neišties jums rankos moteris ir neišauginsite didvyrių kartos“.

Skaityti 1991 kartai Atnaujinta Pirmadienis, 04 kovo 2013 18:59

Palikite komentarą

Įsitikinkite, kad įvedėte reikalingą informaciją, kur nurodyta (*).
HTML kodas nėra neleidžiamas.

  • Moralė yra visų dalykų pagrindas, o tiesa – moralės esmė.

    Mahatma Gandis

Tuesday the 16th. Joomla 2.5 Templates Designed by Joomla Templates Free. © Šiaulių m. Rericho v. klubas, studija Gin-Dia
Copyright 2012

©