Jūs esate čia:sveikata»Industrinė medicina
Trečiadienis, 09 sausio 2013 12:37

Industrinė medicina

Parašė 
Įvertinti šį įrašą
(0 balsai)

Industrinė medicina

Paskaitau laikraščius, pasižiūriu televiziją, pasidomiu paskutiniais medicinos pasiekimais ir tikrai atsiranda toks jausmas, kad medicina vis tobuliau įvaldo ir pritaiko mokslo pasiekimus. Vis mažiau neišgydomų ligų, nesugydomų traumų. Pasiekimais pradėjome netgi piktnaudžiauti: koreguojame sveikas kūno dalis, gražinamės, nesuprasdami, kas iš tikrųjų yra kūno grožis; didiname, mažiname normaliai funkcionuojančias kūno dalis. Užmiršome, kad tikroji medicinos paskirtis yra padėti ligoje, nelaimėje. Nuo kada persivalgymas, maža krūtinė tapo liga ar nelaime? Medicina tampa industrine.

Vaistų poveikis apsprendžiamas reklamų įtakojamais reitingais. Vaistai reklamuojami kaip statybinės medžiagos ar prabangūs kruizai. Populiarus, perkamas, reiškia, geras. Tai jau ne medicina.

Šiuolaikinė industrinė verslo medicina atrodo neįtikėtina liaudiškojo gydymo atstovams, žiniuoniams, taip pat ji gąsdina mąstančius žmones. Žinoma, kiekvienas naujas atradimas senosios medicinos atstovams dažniausiai atrodo netinkamas, bet laikui bėgant jis apsišlifuoja, prisitaiko, yra pripažįstamas ir tampa norma. Senasis konservatyvusis sluoksnis visada stengiasi atmesti naujoves, tai pastebima visose mokslo srityse. Negalima aklai atmesti viso, kas buvo anksčiau, kaip ir neįmanoma remtis vien naujovėmis, neturinčiomis jokio pagrindo. Juk daugelis naujausių atradimų tikrai palengvina gydymą ir tiksliau padeda nustatyti diagnozę, bet atmesdami žodinę išmintį ir senolių gydymo metodus, mes tarsi atsisakome savo tautos kultūrinės praeities. Gydymas yra neatskiriama kultūros dalis, o ligos, kaip ir žmonės, būdingos tam tikram regionui ar tautai. Šaltuose kraštuose nėra maliarijos, o šiltiems kraštams nežinomi nušalimai; Azijos šalyse „populiarios“ akių ligos, o drėgnuose kraštuose dažni peršalimai ir sąnarių uždegimai. Todėl vietinė išmintis labiausiai atitinka tos vietovės susirgimus ir žino geriausius jų gydymo būdus. Jokia industrinė medicina negali tam prilygti: ir todėl vaistai pagaminti Amerikoje ar Anglijoje ne visada išgydys lietuvį ar latvį.

Matome, kad medicina vystosi ne ligų priežasties suvokimo ir bandymo pašalinti kryptimi, o vis dažniau jai kryptį nurodo farmacinė industrija. Vis dažniau gydymas kaip procesas yra užgožiamas įvairių mokslo įstaigų tarpusavio konkurencine kova. Viršų ima ne geriausia gydymo sistema, o įtakingiausių žmonių (mokslinių institutų, gydytojų-verslininkų, pramoninkų) grupė. Tokiu būdu gydymas vis labiau tolsta nuo tikrosios ligos priežasties; vis dažniau gydomos pasekmės. Kuo greitesnis efektas (nesvarbu, kad laikinas), tuo populiaresnė ta gydymo pakraipa. Dabartinė pasekmių medicina nesidomi ligos priežastimi, ir kaip nebūtų keista, gydymo pasekmėmis. Atsirado naujos ligos: gydymo pasekmių gydymas. Žodžiu, po kiekvienos ligos lieka užblokuotos ligos pasekmė ir gydymo proceso pasekmė. Taip vadinamas gydymo procesas vykdomas toliau, industrinė (arba akimirksnio efekto) medicina gydo (arba blokuoja) jau pasekmių pasekmes. Taip pasaka be galo. Visi patenkinti, visiems gerai: mokslininkai kuria, gydytojai gydo, statybininkai stato naujas ligonines, verslininkai prekiauja, o ligoniai patenkinti jiems rodomu dėmesiu. Šalyje pensininkų užimtumas garantuotas – jie dirba ligoniais, apsimoka iš pensijų. Valstybinė politika tokia, kad jaunimas auklėjamas nesipriešinti ligai, atsiduoti industrinės medicinos valiai, o senatvėje tapti medicininio verslo savanoriais donorais. Niekas net nebenori gyventi sveikai, atrodo, kad ligos yra gyvenimiška neišvengiamybė, sveiko gyvenimo tiesiog neegzistuoja.

Užmiršome mes, kad žmogus ateina į žemę tobulėti, tai yra suvokti save, bei sveikai gyventi kūnu ir siela. 553 m. antrajame Konstantinopolio susirinkime bažnyčios oligarchai atkeitė persikūnijimo doktriną, išbraukdami iš Kristaus Mokymo persikūnijimo ir amžino tobulėjimo žinias. Taip krikščionybė sumenkino mus iki vienkartinių būtybių, atimdami mūsų sąmonei galimybę tobulėti iš gyvenimo į gyvenimą. Jei žinotume, kad gyvename ne vienintelį gyvenimą, ligą suvoktume ir priimtume lengviau; išsiaiškinę susirgimo priežastį pasistengtume išvengti padarytos klaidos pasekmių. Nuo vaikystės sąmonėje užsifiksavęs persikūnijimo dėsnis lengviau leistų prisiminti praeitų gyvenimų klaidas, kurios šiame gyvenime apsireiškia įgimtomis ligomis.

Žmogus tobulėja ir įgyja patyrimo tik gyvendamas žemėje; bet krikščionybės siūlomas vienkartinio gyvenimo modelis sustabdo norą tobulėti ir keistis. Kažkada padarytas neteisingas sprendimas, ne pavyzdžiu, o melagingais žodžiais grįstas auklėjimas tiek šeimoje, tiek ir valstybiniu mastu savo evoliucijoje išauga į ligas. Žinoma, mes bandysime prisiminti epidemijas, kai miršta tūkstančiai „nekaltų“ žmonių, marus ir kitas negandas, nuo kurių mus išgelbėjo medicinos mokslo pasiekimai. Taip, medicina mus išgelbėjo nuo daugybės masinių ligų, bet juk tos epidemijos tik pasekmė, o priežasties nei tada, nei dabar nebandėme ieškoti. Be to, žmonių atmintis labai trumpa, istorija apima vos vieną kitą tūkstantmetį, bet žmonijos istorijoje tūkstantmetis yra tik trumpa akimirka. Kadangi šiandien oficialiai pripažintas tik krikščioniškasis laikotarpis, prieš kurį apie žmoniją net nėra apie ką pasakoti, negalime teigti, kad žmonės visada sirgo.

Radome virusus, nelemtas bakterijas ir tai jau pavadiname priežastimi. Toliau ieškojimai sustoja, tiksliau, jie yra sustabdomi, nes toliau jau viskas „Dievo valioje“. Gerą Dievą mums bažnyčia įtaisė: bandai ieškoti ligos priežasties, o ji, pasirodo, Dievo valioje. Ir įstabioji medicina su tuo sutinka. O gal ta vadinamoji „Dievo valia“ yra tik mūsų niekingo gyvenimo pasekmė? Kaip kad kultūriniu palikimu tapo savo prietaringą nemokšiškumą „nurašyti“ Dievo valiai; atseit, žmogus kaip ir bejėgis yra pakeisti iš aukščiau „numatytus“ gyvenimo vingius.

Pabandžius sugrupuoti žinomus faktus ir suvesti statistiką, paaiškėtų, kad gripai ir kiti masiniai susirgimai pasaulio mastu neatneša tiek aukų, kiek, sakysim, karai, riaušės, religiniai nesusipratimai, autokatastrofos ir kt. Pastebėtume, kad tai yra tik dar viena labai gerai užmaskuota siekiančių asmeninės naudos verslininkų gudrybė: sunaikinsim vietinius paukščius, atsiras galimybė atsivežti iš svetur, verslininkas-tarpininkas tikrai pralobs; baimė sukels paniką, padidės besiskiepijančių profilaktiškai ir perkančių vaistus padaugės – pelnas farmacininkams, kuriuos valdo vis tos pačios grupės – verslo – atstovai. taigi, kasmetinis gripas atneša daugiau pelno nei nuostolių, sergantys žmonės – tai neišsenkantis pelno šaltinis, o šiuolaikinės epidemijos kuriamos dirbtinai. Žmonės yra mokinami skolintis iš ateities (kreditas, lizingas, apmokėjimas dalimis iš būsimo atlyginimo, iš būsimų pajamų). Taip įpratome gyventi skolon, kad netgi pradėjome skolintis sveikatą iš ateities, todėl vos sulaukę vyresnio amžiaus esame įtraukiami į nebepasveikstančiųjų sąrašą. Iš kur bus ta sveikata, ji jau seniai panaudota praeityje. Štai taip kryptingai Lietuva, visa Europa ir pasaulis, klampinami į verslininkų troškimų liūną. Net kai nėra jokių ligos požymių yra „patartina“ profilaktiškai pasiskiepyti, gerti vaistus, trumpiau tariant užsimokėti. Ir tai ne medicina kalta, o mes, nes mes norime sirgti, norime būti ligoniais.

Žinoma, tokiems žodžiams dauguma pasipriešins, bet yra toks pasakymas, kad kiekvienas vagis nori sėsti į kalėjimą. Atrodo, kad tai nesąmonė, bet juk vogdamas, jis žingsnis po žingsnio artėja kalėjimo link, kol galiausiai ten papuola. Jis sakys, kad nenorėjo sėsti į kalėjimą, o teisėjas atsakys: „Tu kasdien savo noru artinaisi link kalėjimo, ir štai tu čia“.

Panika, suirutė – pati geriausia terpė klestėti tarpininkams, arba kitaip – verslininkams. Paukščių gripą mes nešiojamės viduje, o apsaugoti nuo jo susirgimo gali tik sveika, neapnuodyta aura. Kiekviena tabletė, ampulė, cheminis preparatas naikina tiek fizinį kūną, tiek ir aurą. Vaistai kuriami tokia kryptimi: ištraukti iš žmogaus užslėptą gyvybinę energiją, bet tai neįmanoma daryti be galo. Stiprus, sveikas žmogus, gavęs stiprią vaistų dozę yra suaktyvinamas ir savo paties valios pagalba išlipa iš ligos. Po to reikalingas ilgas laikotarpis atsistatyti, sutvirtėti be vaistų ir netgi dirbtinų vitaminų. Jei pilnai neatsistatęs žmogus vėl suserga, reikia jau gerokai daugiau ir stipresnių vaistų, siekiant ištraukti dar giliau užslėptą fizinę energiją. Tai panašu į kopūsto nuvilkimą: kol lapų vis yra, vis dar galima kažką ištraukti, bet vieną sykį lapai baigiasi, tada nebepadeda jokie vaistai – ateis mirtis, iš šalies žiūrint netgi labai keista: žmogus, atrodė energingas, sugrįžo į namus ir staiga numirė.

Iškirtę visus vaismedžius, taip norėdami apsaugoti žemę nuo pavasarinio žydėjimo, mes nesustabdysime pavasario: jis ateis, tik be žiedų. Juk pavasaris ateis vis tiek – tai kosminis dėsnis, žmogus jam gali tik paklūsti. Žemės planeta, arba žmonijos namai, priklauso saulės sistemai, kuri skrieja Paukščių Taku. Tokių sistemų kaip Paukščių Takas mūsų Visatoje yra nesuskaičiuojama galybė. Todėl paukščių naikinimas yra kova su vėjo malūnais. Tai kova su pasekmėmis, nebandant rasti priežasties. Tokiame kontekste naminių paukščių naikinimas, taip pat bandymas reguliuoti praskrendančius paukščius, prilygsta blusų gaudymui. Net vaikas žino, kad blusų neįmanoma išnaikinti jas gaudant: visų pirma, reikia padaryti tvarką: išvalyti namus, išskalbti skalbinius, plauti rankas ir visą kūną – toks būdas neleis susikurti blusų židiniams. Todėl ir norint sustabdyti gresiančią ir artėjančią epidemiją, reikia suvokti, kas ją kelia.

Nejaugi paukščių nešiojamas virusas gali pakenkti žmogui? Juk hierarchinėje grandinėje žmogus stovi aukščiau, vadinasi, paukščių liga yra tik neteisingos žmogaus veiklos pasekmė. Kažkur kažkada ta epidemija, pačioje pradžioje buvo sustabdyta, ji mutavo, tikriausiai ne viena kartą. Dabar, vadinamasis paukščių gripas jau tapo gąsdinančiu, bet žmonės, vietoj priežasčių suradimo, vėl bando kylančią grėsmę, apsupti, uždaryti ir užkonservuoti, suteikiant dar vieną galimybę mutuoti į dar didesnę grėsmę. Tai vėl tuščia kova su pasekmėmis. Tai gal laikas pradėti ieškoti priežasčių? Jei rastume gripo priežastį, jis nebekankintų žmonijos. Deja, vyksta tik bevaisė kova su gripo pasekmėmis. Nenumaldomai vykdoma žmonijos susinaikinimo programa, kasdien vis labiau žmonės nukrypsta nuo Kosminių Dėsnių. Liga yra tik neteisingo mąstymo išraiška, o epidemija – tai jau skausmingas Gamtos bandymas sugrąžinti žmoniją į Kūrėjo numatytą Evoliucijos Kelią.

Industrija – fabrikinė pramonė.

Fabrikas – didelė mechanizuota pramonės įmonė, gamykla.

Skaityti 1631 kartai Atnaujinta Sekmadienis, 03 kovo 2013 13:50
Daugiau šioje kategorijoje: Gripas. (2009 lapkritis) »

Palikite komentarą

Įsitikinkite, kad įvedėte reikalingą informaciją, kur nurodyta (*).
HTML kodas nėra neleidžiamas.

  • Moralė yra visų dalykų pagrindas, o tiesa – moralės esmė.

    Mahatma Gandis

Monday the 18th. Joomla 2.5 Templates Designed by Joomla Templates Free. © Šiaulių m. Rericho v. klubas, studija Gin-Dia
Copyright 2012

©