Jūs esate čia:sveikata»Kraujas - gyvybės eleksyras
Trečiadienis, 09 sausio 2013 12:57

Kraujas - gyvybės eleksyras

Parašė 
Įvertinti šį įrašą
(0 balsai)

Kraujas - gyvybės eleksyras

Šiandien daug laidų ir reklamų gėdina mus visus, kad mes nedraugiški, nelinkę dalintis, netgi po mirties neleidžiame dalinti kūno ir padėti organais gyviems žmonėms. Taip pat vis agresyviau siūloma tapti kraujo donorais. Jeigu pabandyti suvesti statistiką, išryškėtų gan keisti dalykai. Pavyzdžiui, kad visą gyvenimą vieni visada duoda ir padeda, o kiti ima ir sunaudoja, sunaikina. Statistika padėtų suprasti, kad, jei žmogus nededa jokių pastangų išgyti, jis niekada ir jokioje srityje nepadeda kitam – juk jis net nesistengia padėti pačiam sau. Dažniausiai jis prisidengia savo silpna sveikata ir taip išsisuka nuo atsakomybės. Tokie stebėjimai gali sukelti pasipiktinimą: kodėl vieniems visada reikia padėti kitų sąskaita?

Paimkime paprasčiausią pavyzdį su augalais. Tarkime, kad sodininkas nusprendė išauginti rožių krūmą. Ką jis daro? Jis visą savo dėmesį sukaupia tam tikslui. Jis išrauna aplink piktžoles, išretina netikusias šakeles, laisto, tręšia, saugo augalą nuo kenkėjų ir, pagaliau, yra apdovanojamas nuostabiais rožės žiedais. Tai yra rezultatas, atpildas už įdėtą dėmesį ir triūsą. Sugrįžkime prie žmonių. Žmogaus kūnas – tai tas pats rožės keras, kuriuo kiekvienam privalu rūpintis. Maistas, rūbai – tai tik menka rūpinimosi kūnu dalimi, materialioji. Svarbiausias rūpestis kūnu prasideda nuo mąstymo. Kiekvienas minčių ir ketinimų nukrypimas nuo evoliucijos kelio, kiekviena yda, įprotis naikina kūną, silpnina kraują ir „išjungia“ vieną ar kitą organą, tai yra tą organą numarina. Nes tas organas nebeatlieka jam skirtos funkcijos. Rožės žiedas neišsiskleis, jei laiku nepastebėjus kenkėjai pagrauš šaknį ar nuės pumpurą. Taip ir žmogus nenugyvens pilnavertį gyvenimą, jei kuris nors organas sušlubuos.

Pavyzdžiui, AIDS pradėjo plisti, kai dingo šeimos institucija ir įstatymai tapo palankiais neištikimybei, daugpatystei, nesantuokinių vaikų gimimui ir netgi vienos lyties asmenų santuokai. Ir vėžys pradeda graužti žmogų kartu su sąžinės priekaištais – juk net sakoma „sąžinė užgraužė“. Astma ir visos bronchinės ligos vystosi, kai norima daugiau, nei galima išlaikyti – uždūsta nuo per didelės naštos. Kraujas pradeda silpti tada, kai ištaškyta psichinė energija. Kur ji dingo? Ogi, dalis atiduota serialams, dalis erotiniams filmams, dalis bizniukams prasukti, dalis alui ir t.t. ir panašiai. Gali kilti abejonė – juk visomis tomis ligomis serga ir kūdikiai? Belieka prisiminti, kad gyvenimas amžinas, ir šiandieniniai kūdikiai – tai vakarykščiai seneliai, ir jų ligos – tai praeitų gyvenimų klaidos, kurių pasekmes ir matome pas naujagimius.

Todėl prieš aukodami savo kraują – savo gyvybę – labai rimtai pagalvokime, ar tikrai lašelis gyvybės gali padėti atstatyti mirusį organizmą. Atiduodami savo kraują, mes aukojame savo ateities gyvenimą, savo laiką ir galimybes. Štai toks, atrodytų, nekaltas poelgis iš duodančio atima gabaliuką jo asmeninio gyvenimo. Aukojimas yra kilnus poelgis, bet ar verti tokios aukos tie, kuriems aukojama? Juk jie jau sunaikino savo asmeninį gyvenimą, savo kūną, o dabar reikalauja svetimų gyvenimų ir svetimų kūnų. Mirti sveiku kūnu turėtų tapti pačiu didžiausiu žmogaus siekiu, nes tai būtų kaip įrodymas, kad šis žmogus neiššvaistė tuščiai gyvenimo. Todėl patys mokykimės ir padėkime kitiems išmokti tausoti savo kraują – psichinę energiją – gyvybės eleksyrą.

Reikia peržiūrėti visus pamąstymus apie mirtį. Jei nėra minties apie savižudybę, jei viskas buvo užpildyta darbu, tai argi reikalingas ilgas gyvenimas viename kūne? Naudingiau padalinti laiką į keletą bandomųjų periodų. Energijos ekonomija yra visatos pagrindas. Įeiti į naują namą, pripildytą ozono, vadinasi gauti priėjimą prie naujų sankaupų.

Jogo darbas – sugriauti mirties garbinimą. Galima prieiti tokį ribotumą, kad pervažiavimas į gretimą miestą pradės atrodyti įvykiu. Po to reikės nebekeisti gyvenamos vietos ir pasidarys sunku keisti rūbus. Nejudrūs žmonės labiausiai bijo mirties. Galvoti apie ją nesiryžta ir perėjimo momentą atideda galutiniam momentui. Bet netgi ant kūno atsinaujina oda, ir mes nešaukiame grabdirbių laidoti nukritusios išnaros. Kodėl gi neprilyginti mikrokosmo su makrokosmu, prisimenant visas dvasios amžinumo nuostatas, apie kurias kalbama Bhagavad Gitoje.

АЙ. Знаки Агни Йоги, 240

Skaityti 1627 kartai Atnaujinta Pirmadienis, 04 kovo 2013 18:24
Daugiau šioje kategorijoje: « Psichologija Sveikatos paslaptis »

Palikite komentarą

Įsitikinkite, kad įvedėte reikalingą informaciją, kur nurodyta (*).
HTML kodas nėra neleidžiamas.

  • Moralė yra visų dalykų pagrindas, o tiesa – moralės esmė.

    Mahatma Gandis

Thursday the 18th. Joomla 2.5 Templates Designed by Joomla Templates Free. © Šiaulių m. Rericho v. klubas, studija Gin-Dia
Copyright 2012

©