
Vadovų beprotystės. Daugybė klaidų padaroma tik todėl, kad nesuvokiamas planetinis momentas. Pagal artimus ir tolimus požymius galima spręsti apie vis augančius sunkumus visuose planetos kampeliuose. Jau nebeįmanoma pasislėpti nuo pasaulinio spaudimo. Vadovų beprotystės stumia tautas į niekuom nepateisinamus karus ir naujus kraujo praliejimus.
Sparnai. Žmonės pasidarė sparnuoti! Drebina padanges lėktuvai. Ką neša jie ant savo sparnų? Ar jie neša per padangę gerus palinkėjimus? Gal tai, kas naudinga visiems? Gal jie skleidžia po pasaulį mokslo žinias? Gal skuba padėti pakliuvusiems į bėdą?
O jeigu jie neša bombas? O jeigu skuba nugabenti nuodingas dujas? O jeigu skraidina naikinimą? Kas gali būti baisiau?!
Klausimas. Noriu pasiteirauti. Mano pažįstama pasakoja, kad naktimis ją atakuoja kažkokia nematoma būtybė, atakuoja seksualiai. Panašu, kad tai daro vienas ir tas pats žmogus. Kaip ji galėtų apsisaugoti?
Šmėklos
Turint tiek informacijos, net veterinaras sunkiai nustatytų diagnozę. Jis, žinoma, užmestų akį į kailį, ragus, akis, dantis..., o čia gi ne keturkojis, o jau dvikojis...
Jei Jus naktį (sapne) kas nors puola, grasina, taikosi padaryti ką nors blogą, svarbiausia, neišsigąskite, o pereikite į puolimą, ginkitės kaip įmanydami, rankomis, kojomis, nagais ir dantimis...
Plano autorius Alenas Dalesas (1893 –1969)
Nuo 1947m. (įkūrimo momento) dirbo JAV CŽV. 1942-1945m. vadovavo politinei žvalgybai Europoje. 1953-1961 m. CŽV direktorius. „Šaltojo karo“ ideologas, vienas iš žvalgybinės veiklos prieš TSRS ir kitas socialistines valstybes organizatorių.
Pasibaigs karas, viskas nurims ir nusistovės. Ir mes visas turimas jėgas: visą auksą, visą savo materialinę galią skirsime žmonių bukinimui ir apkvailinimui!
Žmogaus smegenys ir sąmonė turi gebėjimą keistis, todėl pasėję ten chaosą, mes nepastebimai pakeisime tikras vertybes netikromis ir priversime žmones tomis netikromis vertybėmis tikėti. Kaip? Mes subursime aplink save bendraminčius, surasime sau sąjungininkus pačioje Rusijoje.
Neužbaigti darbai – prarastas gyvenimas
Neužbaigti darbai, nepavykę susitikimai, sujauktos mintys, chaosas – tai mūsų kasdiena. Televizijos laidos yra šalies ir tautos veidas (o gal kaukė?). Filmas reklamos pagalba nutraukiamas viduryje sakinio, arba skambant baigiamajai dainai, kuria režisierius turbūt norėjo kažką pasakyti.
Šį klausimą girdime kasdien, tiksliau tik antrąją jos dalį – paskutinė Europoje sostinė, kurioje dar nevyko gėjų paradas! Kokia gėda, kokia netolerancija, koks nesolidarizavimasis su Europa! Kiek nuomonių, kiek diskusijų, kiek reportažų apie tai sukurta. Kiekvieną dieną priversti klausytis pažeminimų – kokia ta lietuvių tauta yra nevykėliai.
Šiuo metu mes išgyvename epochų kaitos pereinamąjį laikotarpį. Du pirmieji Žuvų ženklo laipsniai ir du paskutinieji Vandenio ženklo laipsniai, kuriuos lygiadienio taškas praeina prieš laikrodžio rodyklę, apibrėžia taip vadinamą „pereinamąjį laikotarpį“. Kadangi pavasario lygiadienio taškas zodiako rate pasislenka 1 laipsnį per 72 metus, Vandenio epochos dvelksmas pradėjo justis 140 metų anksčiau jos faktiško prasidėjimo. Taip pat ir Žuvų epocha nepasitrauks iškart praeitin, jos šleifas dar tęsis apie 150 metų.
Žmonės sensta ir raukšlėjasi. Sakome: paseno, susiraukšlėjo pasidarė nebegražus. Labiausiai raukšlių bijo moterys. Joms taip svarbu turėti dailų, be raukšlių veidelį. Gėda būti raukšlėtu. Europoje pagirti moterį ir pasakyti, jog ji atrodo jaunai kaip dvidešimtmetė yra komplimentas, o štai Rytų šalyse sulaukti garbaus amžiaus ir atrodyti kaip dvidešimtmetė yra blogas reiškinys. Reiškia, kad žmogus nugyveno amžių ir liko kvailas kaip dvidešimtmetis.