Jūs esate čia:Astro»Tikroji astrologija – tai ...
Penktadienis, 11 sausio 2013 15:03

Tikroji astrologija – tai ...

Parašė 
Įvertinti šį įrašą
(1 balsas)

Jelena Petrovna Blavatskaja (1831-1891Tikroji astrologija – tai matematinis mokslas

Astrologija – didis mokslas, ir jis gali būti valdomas minties galia. Būtent mintis gali turėti reikšmę Astrologijoje. Juk mintis kuria; mintis turi savybę chemiškai keisti medžiagos savybes (vienos molekulės virsta kitomis); mintis netgi įtakoja karmą. Mintis varžosi su tokiais galingais dėsniais.
АЙ. Мир Огненный, ч. III, 609

Paplitusi nuomonė, kad planetos ir žvaigždės žmogaus likimui daro tam tikrą įtaką, kurią gali nustatyti astrologijos mokslas, turintis tokias priemones, kurios gali sušvelninti „blogą lemiančių žvaigždžių“ įtaką. Šis nesubrendęs, nefilosofiškas požiūris veda į nemokslinius paklydimus. Iš vienos pusės žmonės patiki mokslu apie fatališkumą (neišvengiamas, likimo lemtas; naikinantis, nelaimę nešantis; nemalonus, baisus), kuris tvirtina, kad žmogus neturi laisvos valios, kadangi viskas numatyta ir skirta iš anksto; o iš kitos pusės susidaro nuomonė, kad gamtos įstatymai nėra neperžengiami, jei tam tikri atgailavimo ritualai gali pakeisti įprastinę įvykių eigą. Šios dvi kraštutinės nuomonės pagimdo „racionalistą“, kuris atmeta astrologiją kaip necivilizuotų mūsų protėvių atgyveną, nes neturintis vaizduotės mokslininkas atsisako pripažinti svarbumą šios patarlės: „Tikroji filosofija siekia aiškinti, o ne neigti“. Studijuojančiam filosofiją tampa aksioma (teiginys, priimamas be įrodymo ir sudarantis kitų teiginių įrodymo pagrindą) tai, kad tiesa yra tarp dviejų kraštutinybių.

Todėl pratęsiant samprotavimus ta pačia dvasia bus pastebėta, kad egzistuoja pagrįsta ir mokslinė hipotezė, kuri gali suderinti tuos skirtingus požiūrius ir kuri, greičiausiai yra tas pats, kas senovėje buvo suprantama kaip astrologija. Nežiūrint į tai, kad šio mokslo studijavimas gali suteikti galimybę nustatyti būsimų įvykių eigą, iš to negalima daryti išvados, kad tam įtakos turi planetos. Laikrodis tik rodo laiką, bet jo neįtakoja. O keliauninkas kas kažkokį atstumą turi pasukti laikrodžio rodykles, kad turėtų teisingą laiką tos vietos, į kurią jis atvyko. Tokiu būdu, nors planetos ir nesikiša į žmogaus likimo pokyčius, vis tik jų padėtis gali parodyti, koks gali būti tas likimas. Ši hipotezė iškelia klausimą: „Kas yra likimas?“ Okultistas likimą supranta kaip priežasčių grandinę, kurių kiekviena atskirai ir visos kartu sukuria atitinkamas pasekmes.

Studijuojantys okultizmo mokymą ras jame parašyta apie naujus gimimus ir sužinos, kad kiekvienas žmogus pats sukuria save ateičiai, arba kitais žodžiais sakant, jis pats sau yra tėvas; t. y. mūsų būsimoji asmenybė bus mūsų dabartinio gyvenimo būdo rezultatas. Kaip medis išauga iš sėklos, taip dabartinis mūsų gyvenimas yra kuriamas visų ankstesnių įsikūnijimų metu. Mūsų gyvenimo fizinės ir dvasinės sąlygos yra rezultatas mūsų veiksmų, kuriuos atlikome praeituose įsikūnijimuose. Šiandien jau gerai yra žinomas okultizmo principas, teigiantis, kad egzistuoja vientisas gyvenimas, užpildantis visą erdvę ir persunkiantis žmogaus esybę, nes žmogus yra tik mikrokosmas makrokosme. Kiekviena mintis, kaip ir kiekvienas veiksmas, yra dinamiška ir atsispaudžia nedylančioje gamtos knygoje – akašoje, t.y. objektyviame aspekte neišryškėjusiame gyvenime. Tokiu būdu visos mūsų mintys ir poelgiai erdvėje sukelia vibracijas, kurios ir sukuria mūsų tolesnį judėjimą. Ir astrologija – mokslas, nustatantis gamtos įstatymus, valdančius tas vibracijas, – gali tiksliai nustatyti atskirą pasekmę arba eilę pasekmių, kurių priežastis individas jau atliko praeitame gyvenime. Kadangi esamasis įsikūnijimas yra kaip ir praeitojo gyvenimo kūdikis, ir kadangi egzistuoja vienintelis vientisas gyvenimas, apjungianti visas Saulės sistemos planetas, tai tų planetų padėtis individumo gimimo momentu yra įvykis, apibendrinantis jau atliktas veiksmus (priežastis); tikram astrologui tai suteikia duomenų, kuriais remdamasis jis pranašauja. Reikia atminti, kad kaip „astronomas, įtraukiantis į katalogą žvaigždes, negali Visatai pridėti nei vieno atomo“, taip pat ir astrologas, nei tuo labiau planeta, negali įtakoti žmogaus likimo. Galbūt, nuostabi ištrauka iš subtilaus Bulverio Litono veikalo „Zanoni“ padės išaiškinti viso aukščiau pasakyto prasmę:

Kad įvykdyti ką nors didingo ir pakylėto, pirmiausia, reikia aiškia suvokti tiesą – tiesą, pritaikytą prie troškimo. Taip karys matematinių kombinacijų pagalba išskaičiuoja kovos baigtį. Jis gali atspėti rezultatą, jei tik galima bus pasikliauti duomenimis, kuriais jis priversta remtis.

Todėl astrologas turi turėti aiškiaregystės sugebėjimą.

Senovės Riši, kurių knygas neigti jų net neperskaičius dar visai neseniai buvo bendrai paplitusia praktika, remdamiesi stebėjimais, eksperimentais ir giliomis okultinėmis žiniomis su matematiniu tikslumu surinkdavo visus įmanomus įvairių priežasčių junginius ir beveik iki smulkmenų nustatydavo pasekmes. Bet, kadangi kosmosas yra beribis, niekas niekada negalės apskaičiuoti visų gamtos galimybių; bet kuriuo atveju, jų neįmanoma perduoti raštu, nes kaip pasakyta „Izidėje“: „tam, kad reikšti dieviškas idėjas, būtina dieviška kalba“. Pripažįstant tiesą tos svarbiausios, bet, nelaimei, dažnai užmirštamos aksiomos, pirmąja sėkmės astrologijoje sąlyga buvo pasirinktas gyvenimas – fizinis, moralinis ir dvasinis. Tai buvo būtina, norint vystyti psichinius astrologo sugebėjimus, kad jis akašoje matyti kombinacijas, nepaminėtas raštuose, ir pranašauti pasekmes tokiu būdu, kuris parodytas ištraukoje iš „Zanoni“.

Trumpiau sakant, tikroji astrologija – tai matematinis mokslas, kuris moko mus, kaip priežastys sukuria pasekmes; suprastas teisingai, jis padeda mums gauti žinias apie tai, kaip nukreipti savo būsimus gimimus. Mes jaučiamės atsidūrę aklavietėje, kai pastebime, kad vieni astrologiniai apskaičiavimai yra labai tikslūs, o kiti – visai nutolę nuo tikslo. Bet juk egzistuoja nesuskaitoma daugybė kombinacijų, kurias, neturime to pamiršti, reikia pagrįsti dvasiniu astrologo suvokimu, nors ir daug kas jau nustatyta ir užrašyta senovės išminčių.

Iš tikrųjų, tokių astrologų nedaug. Bet ar galima smerkti mokslą apie elektrą tik todėl, kad tikrų elektromechanikų gali būti labai mažai?

Blavatskaja. „Toesofistas“; 1884 birželis

 

Skaityti 4920 kartai Atnaujinta Pirmadienis, 04 kovo 2013 17:17

Palikite komentarą

Įsitikinkite, kad įvedėte reikalingą informaciją, kur nurodyta (*).
HTML kodas nėra neleidžiamas.

  • Moralė yra visų dalykų pagrindas, o tiesa – moralės esmė.

    Mahatma Gandis

Monday the 19th. Joomla 2.5 Templates Designed by Joomla Templates Free. © Šiaulių m. Rericho v. klubas, studija Gin-Dia
Copyright 2012

©