Žmonijos susivienijimas yra pasaulinės evoliucijos uždavinys. Menas – tai subtilus ginklas prieš grubumą, tai siekis atgaivinti savyje dieviškąją dvasią.

Susivienyti sunku, kiekvienas toks bandymas iššaukia pasipriešinimą, kuris planetos mastu apsireiškia siaubingų, viską naikinančių karų pavidalu. Ir tai neišvengiama, nes tik kovų sūkuryje gimsta žmonių ir šalių susijungimai.

Vadovų beprotystės. Daugybė klaidų padaroma tik todėl, kad nesuvokiamas planetinis momentas. Pagal artimus ir tolimus požymius galima spręsti apie vis augančius sunkumus visuose planetos kampeliuose. Jau nebeįmanoma pasislėpti nuo pasaulinio spaudimo. Vadovų beprotystės stumia tautas į niekuom nepateisinamus karus ir naujus kraujo praliejimus.

Sparnai. Žmonės pasidarė sparnuoti! Drebina padanges lėktuvai. Ką neša jie ant savo sparnų? Ar jie neša per padangę gerus palinkėjimus? Gal tai, kas naudinga visiems?  Gal jie skleidžia po pasaulį mokslo žinias? Gal skuba padėti pakliuvusiems į bėdą?

O jeigu jie neša bombas? O jeigu skuba nugabenti nuodingas dujas? O jeigu skraidina naikinimą? Kas gali būti baisiau?!

Vytautas Gurevičius (1919-2012). Prisiminimai. Nufilmuotas renginys 2014-03-29, Karininkų ramovė, Vilnius. Foto albumas.

Nuoširdžiausiai dėkojame LK Vilniaus įgulos karininkų ramovės viršininkui Rimantui Gasparavičiui už suteiktą galimybę parodyti filmą apie Lietuvos karininką Vytautą Gurevičių ir pabendrauti tokioje šventiškoje, pakylėtoje aplinkoje; dėkojame Gaudentui Aukštikalniui už padėjimą suorganizuoti renginį; dėkojame operatoriui Virgilijui Leknickui už bendradarbiavimą.

Donelaičio testamentas. Maždaug 1760-1770 metais Tolminkiemyje, Prūsų Lietuvoje, genialus lietuvninkų dvasinis ganytojas, poetas, kompozitorius ir inžinierius Kristijonas Donelaitis toniniu hegzametru rašė keturdalę poemą. Ji per stebuklą išliko ir „Metų" pavadinimu, kurį suteikė pirmasis jos leidėjas Liudvikas Rėza, tapo lietuvių kalbos bei literatūros klasika.

dok. filmas ŠIRDIMI PAKARTOK.Poezija – tai eilėmis išsakyta širdies daina. Karolinos Kazlauskienės eilės pripildo visą erdvę – sodriomis, vaiskiomis, ryškiomis tėviškės spalvomis, žydinčių ievų ir nokstančių šermukšnių kvapu. Eilės skverbiasi gilyn į širdį ne tik per akis ir ausis, bet ir per odą. Apgobia neišmatuojama pilnatvė, tarsi pasinėrus veidu į žydintį alyvos krūmą. Kasdienybė išnyksta, kiekviena akimirka virsta sparnuotu posmu – atrodytų buitis, bet čia juk didžioji Būtis, giliai suvokta širdyje.

Premjera.

        Vytautas Gurevičius (1919 - 2012) – pirmojo Lietuvos prezidento Antano Smetonos vardo karo mokyklos aspirantas. Ir jei ne 1940 metais perdalintas pasaulis, pakreipęs ne vienos tautos ir ne vienos valstybės likimą, galbūt, šiandien pagerbtume aktyvų visuomenininką – ne gydytoją Vytautą Gurevičių, o Lietuvos kariuomenės pulkininką ar generolą.

Užgavėnės prie Žaliukių malūno. 2014-03-02, Šiauliai. Foto albumas. Žiemos palydų šventė šiemet jau visai be sniego ir kvepianti pavasariu. Ši liaudiška-kaimiška šventė keistai reiškiasi mieste, nes miestiečiai neturi žemės ir jie visai nebepriklausomi nuo derliaus, tuo puikiausiai pasirūpina prekeiviai. Nūdienos žmones maitina ne žemė, o prekybos centrai, turbūt todėl žemės pardavimas ir neatrodo smerktinas...

Sąmoningas žmogus valdo stichijas.Indijos vandenyne įvykęs žemės drebėjimas (2004-01-25) iki šiol kelia siaubą daugeliui pasaulio žmonių. Didžiulius nuostolius patyrė aplinkinės Azijos valstybės: nusiaubtos jų žemės, žuvo artimieji ir draugai. Ši nelaimė skausmu palietė ir Europą – europiečių pamėgti kurortai buvo nušluoti nuo žemės paviršiaus, kai kurios salos dingo negrįžtamai. Atsiritusi banga-žudikė nusinešė ir ne vieno europiečio gyvybę. Visas pasaulis pajuto stichijų griaunančią jėgą. Jau sekančią dieną visos informacijos priemonės kalbėjo apie milijoninius nuostolius, kuriuos patyrė pasaulis. Akimirksniu nelaimė buvo įvertinta pinigais – kiek pelno prarado nusiaubti kurortai ir kiek reikės įdėti pinigų, o ne darbo, kad vėl pradėtų klestėti čionykštis verslas.