Sveikatos paslaptis - išvengsi daug ligų, jei žinosi ko nereikia valgyti? Peržiūrėjus siūlomą filmuką http://youtu.be/lZKr9saIv-Y, kilo tokie pamąstymai:
Svarbu sveikai maitintis, bet dar svarbiau sveikai mąstyti, nes mes dažniau sergame ne nuo maisto, o nuo nuodingų minčių. Dar Kristus sakė: „Rūpinkimės ne tuo, ką dedame į burną, o tuo, ką iš burnos išleidžiame“, t.y. ką kalbame. Mes norime valgyti skaniai, o ne sveikai.
Nors dar šalta, bet širdyje jau bunda pavasaris. Viena kita savaitė ir sužaliuos žolė, ir pradės žydėti sodai, ir vėl visi žiedus purkš nuodais. Ir sakys – nuo kenkėjų... Tą dieną, kai kaimynai nuodija sodus, savo šunelį uždarome kambaryje, nes būdamas lauke tiek prisiuosto , kad po to kelias savaites serga. Ir patys stengiamės nesirodyti kieme nors valandą-kitą po purškimo. Negalime padėti tik tuo metu perintiems paukščiams, jie kasmet pasiima žmonių jiems paruoštą nuodų dozę. Pastebėjome, kaip apsvaigsta galva, akys ima ašaroti, bet juk augalui tai nekenkia, tik padeda?! Taip mąsto dauguma.
Sekmadienį įsijungus televizorių nuo rodomų vaizdų per kūną pradėjo bėgioti šiurpuliukai. Atrodė, kad atsidūriau košmariškame sapne, bet balsas už kadro visą laiką įtikinėjo, kad tai tikrovė ir, kad žmones supantis pasaulis būtent toks. Tai buvo laida apie kūnų grobikus-parazitus, mintančius žmogumi, pagrinde jo krauju. Vaizdai buvo tokie nemalonūs, kad išjungiau televizorių gerokai anksčiau, nei pasibaigė laida.
Iš dangaus krinta šlapias sniegas, keliai netgi miestuose primena kaimo klampynę. Visi rudens darbai jau užbaigti, iki pavasario dar toli. Dar ir saulė kasdien leidžiasi vis žemiau, apkarpydama ir taip trumpas šviesias dienas. Prisiminus, kad Lietuvoje trečdalis žmonių gyvena kaime, supranti, kodėl tokiu niūriu laikotarpiu taip suaktyvėja politinis gyvenimas.